Vilnius. Žemės ūkio ministerija teigia patobulinusi Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, tuo tarpu žemdirbiai sako, kad ir šįkart jokių derinimų su jais nebuvo.

Prie šio klausimo trečiadienį grįžo kiek pasikeitęs parlamentinis Kaimo reikalų komitetas. Jame buvusį žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį pakeitė Gintautas Kindurys, prieš tai dirbęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Tuo tarpu G. Surplys nuo šiol dirbs Užsienio reikalų komitete.

Seimo Kaimo reikalų komitetas minėtu klausimu jau diskutavo vasario pradžioje, tada žemės ūkio bei aplinkos ministrams buvo rekomenduota šį jų įsakymą atšaukti. 

Esamą situaciją pristatęs žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teigė, kad ministrų įsakymo „svarstymas vyko išsamiai ir giliai bei buvo stengtasi maksimaliai pagerinti smulkesniųjų gyvulių laikytojų situaciją“. Anot jo, buvo bandyta nustatyti tokius reikalavimus, kad būtų maksimaliai sumažinta taršos ir galimų sankcijų grėsmė.

Tad dabartiniame ministrų įsakymo projekte numatoma, kad bus galima laikyti mėšlą rietuvėse 6 mėn., tame tarpe ir žiemą. Tačiau tai daryti galės tik tie, kurie laiko ne daugiau kaip 50 sąlyginių gyvulių (SG). 

Rietuvių hidroizoliacinis sluoksnis privalės būti iš ne mažiau kaip 50 cm storio orasausių durpių arba 70 cm storio smulkintų šiaudų ar medžio lapų. Aikštelė, kurioje laikomos rietuvės, turės būti iš visų pusių apjuosta 50 cm aukščio žemių pylimu, o rietuvė turi būti uždengta plėvele, žemėmis, durpėmis ar smulkintais šiaudais pasirinktinai. Konkrečiame lauke rietuvė galės būti tokio dydžio, kokio reikia būtent tam laukui patręšti.

Pasak viceministro, laikant virš 50 SG ir ūkis jau yra didesnis, ir mėšlo kiekiai susidaro nemaži. „Virš 50 SG laikantys yra pakankamai pajėgūs laikytis reikalavimų mėšlą laikyti mėšlidėse arba srutų laikymo talpose.

Šitie reikalavimai nėra mūsų fantazija, turime padėkoti tuometiniam Žemės ūkio universitetui, kurio Vandens ūkio institutas dar 2007 m. mokslinių darbų pagrindu parengė konkrečias rekomendacijas, mes jas perkėlėme į įsakymo projektą. Tai yra galimybė ir gintis prieš Europos Komisijos auditorius, kad ne patys sugalvojome, bet tai yra mokslininkų rekomendacijos“, - sprendimus argumentavo D. Dudutis.

Taip pat, jo teigimu, ketinama pasitelkti mokslą ir atlikti tyrimą – du metus planuojama stebėti mėšlo tvarkymą pagal naują tvarką ir nustatyti, ar tikrai tos taršos nėra. 

Vis dėlto nors jis teigė, kad naujai parengta tvarka yra net ne kompromisas, „o maksimalus atsižvelgimas į ūkininkų padėtį ir jų reikalavimus“, tiek Seimo nariai, tiek žemdirbių atstovai abejojo pasirinkta 50 SG riba, kėlė klausimą, kodėl žadėtas atšaukti įsakymas yra keičiamas, o ne tiesiog naikinamas.

„Stambūs ūkiai, kurie veža į laukus ir deda į rietuves, jie tai daro pagal tręšimo planus. Rietuvių vieta suderinama su Aplinkos apsaugos agentūromis. Šnekama, kad Lietuva yra jautri nitratams teritorija, bet tokios pat yra ir Danija, Airija, Slovėnija - ten tas leidžiama. Pirma įvertinkite Žemės ūkio ministerijos specialistų kompetenciją, kurie pateikia tokius siūlymus ir klaidina ministerijos vadovybę", - kalbėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, teigdamas, kad taip ir atgrasoma nuo gyvulininkystės bei pienininkystės ir apgailestaudamas, kad tokie siūlymai ateina būtent iš Žemės ūkio ministerijos, kuri turėtų palaikyti žemės ūkį.

Jis taip pat pasigedo dialogo su žemdirbių atstovais. „Niekas nederino su savivalda, išsiuntėme pastabas, paprašėme, ko norime, jūs paėmėte, nusprendėte, įdėjote į sistemą... Sukvieskite visus per nuotolį, pereikime per tas mūsų visų pastabas, pasiimkime mokslą...“, - ragino J. Sviderskis

Jam pritarė ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, teigdamas, kad poslinkis į gerą, bet, pateikus ministerijai siūlymus, ji „užsidarė ir nematėme, kas ten vyksta, tarsi labai slaptas dalykas būtų“.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis svarstė, kas bus, jei ūkyje yra 50 SG, o karvė apsiveršiuoja ir gyvulių skaičius padidėja – atvažiuos ir baus? Jis taip pat pritarė, kad į žemdirbių reikalavimus neatsižvelgta. „Čia ne mūsų, žemdirbių ministerija. Matome antrą aplinkos ministeriją - tik žabangas nori dėti“, - emocingai kalbėjo J. Vilionis.

Diskusijos ir iš jos išplaukiančių rezultatų teisės aktuose pasigedo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė. „Turi būti ta diskusija gerokai anksčiau, o ne nurodymų primetimas. (...) Nepaisant to, kad nėra logikos dėl 50 SG, yra ir kitokių dalykų, kai gali to mėšlo susikaupti mažiau turint ir didelę bandą“, - į praktikų siūlymus atsižvelgti ragino R. Bernatonienė.

Parlamento nariai svarstė, kad vis dėlto prieš atsirasdamas teisės aktų projektų sistemoje Aprašas turėjo būti suderintas su socialiniais partneriais. Šiuo metu Teisės aktų projektų sistemoje nurodoma, kad šiam aprašo pakeitimui suinteresuotų institucijų bei visuomenės siūlymų ir pastabų laukiama nuo kovo 30 d. iki balandžio 14 d. 

MŪ inf.