Kaunas. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija sukūrė virtualų Lietuvoje pastebėtų meškų žemėlapis, kuriame galima sekti meškų buvimo ar lankymosi vietas šalyje.

Šis žemėlapis leis ne tik stebėti, bet ir dar geriau pažinti meškų gyvenimo būdą, migraciją ar pasitikrinti lokacijas, kuriose jų gali būti.

Taip pat žemėlapis leis sužinoti papildomą informaciją apie konkretų atvejį – gyvūno dydį, pastebėjimo laiką, lytį, jei ji bus nustatyta, populiacijos mastą ar pavienius judėjimus.

„Meškos įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, saugomos, o jų fiksuota Lietuvoje nebuvo ilgus metus, mergaitė kopūstuose kažkur užfiksavo meškiuką – ir viskas. Tačiau jau kelerius metus matyti tendencijų, kad iš kaimyninių šalių – Latvijos, Baltarusijos – atklysta meškų. Tą fiksuoja medžiotojų vaizdo stebėjimo kameros, miškininkų saugomų medienos sandėlių kamerų rodmenys, aplinkosaugininkų, stebinčių judėjimus keliuose, įrašai ir kt.

Labai aiškūs ir meškų pėdsakai, kurių nesumaišysi su kitų gyvūnų ir dėl nagų įspaudų, ir dėl dydžio. Taigi, judėjimo požymių ir net pagal paliekamų ekskrementų kiekį, kas pažįsta gamtą, gali aptikti. Smalsu, kad mūsų ekosistemoje atsiranda dar viena rūšis, kur didina biologinę įvairovę“, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Laimonas Daukša.

Pasak jo, tiek meškų, kiek užfiksuojama dabar, nekelia pavojaus kitai laukinei faunai ar žmonėms. Jeigu joms nekyla pavojus, nėra su jaunikliais, miško lankytojų nepuola.

„Žemėlapis sukurtas tam, kad matytume dinamiką, kiek meškų apsilankymų pas mus yra. Greičiausiai tai turbūt pasikartojančios meškos – viena dvi šiuo metu šalyje. Aptikta pasienyje nuo Pabradės, Švenčionių, Ignalinos. Tai vienas arealas. Antras arealas – Kupiškis, Anykščiai, Rokiškis, patinka Biržai, matyt, ateina iš Latvijos“, – atskleidžia L. Daukša.

Draugijos pirmininko teigimu, bus renkami tik patikimi duomenys, kamerų ir fotoaparatų užfiksuoti buvimo ženklai.

„Kad matytume, ar tik nuo pasienio laikosi, ar judės kur kitur, pavyzdžiui, į Vidurio Lietuvą“, – sako L. Daukša.

Draugijos pirmininkas neneigia, kad šis virtualus žemėlapis bus alternatyva, mat Saugomų teritorijų tarnyba yra sukūrusi „Biomon“ sistemą. Tačiau mano, kad virtualus žemėlapis suteiks daugiau informacijos, mat nesunku tokiam darbui paskatinti medžiotojus, t. y. prašyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai atsiųsti vaizdo kamerų užfiksuotus duomenis.