Vilnius. Lietuva yra tarp lyderių Europoje siekiant energetinės nepriklausomybės, tačiau šalis vis dar labai atsilieka kovoje su klimato kaita, teigia kai kurie politikos formuotojai ir ekspertai. Jie ragina Lietuvą spartinti klimato kaitą mažinančių priemonių įgyvendinimą.

Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, atsakingas už energetikos sąjungą, pažymi, kad Lietuva sėkmingai pritraukė Europos Sąjungos lėšų stambiems energetikos infrastruktūros projektams, kartu padarė pažangą eidama energetinio saugumo keliu.  

„Jums sekėsi geriausiai iš visų Europos Sąjungos šalių (...) Iš ES pusės skyrėme apie 7 mlrd. eurų visiems infrastruktūros projektams visose šalyse narėse, o apie 1,3 mlrd. eurų nukeliavo į Baltijos šalių regioną, o daugiau kaip 650 mln. eurų teko tiesiogiai Lietuvai (...). Čia neminiu papildomo finansavimo Ignalinos atominės elektrinės uždarymui“, –  diskusijoje Vilniuje penktadienį sakė M. Šefčovičius.

Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje vadovas Žymantas Morkvėnas įsitikinęs, kad Lietuva vis dar labai atsilieka kovoje su klimato kaita.

„Klimato kaitos temoje man sunku rasti sritį, kurioje demonstruojame ambicijas ir aiškią lyderystę. Daugiausia mes vejamės Europos Sąjungos reikalavimus ir stengiamės labai neišsišokti (...). Kad neskambėčiau visiškai pesimistiškai, yra viena sritis, kur Lietuva gali būti pavyzdžiu visai Europai, tai yra rūpestis nacionaliniu saugumu ir energetine nepriklausomybe“, – teigė Ž. Morkvėnas.

Pasak jo, jeigu sprendimai dėl taršos ir klimato kaitos Lietuvoje toliau bus lėti, šaliai kils išlikimo pavojus.

„Mano giliu įsitikinimu, klimato kaita Lietuvai yra nacionalinio saugumo klausimas ir jis turėtų būti įtrauktas į Lietuvos nacionalinio saugumo darbotvarkę (...) Pernai atšventėme Lietuvos šimtmetį. Jeigu sprendimai bus priimami tokiu pačiu lėtumu, tai turbūt kito šimtmečio kaip tauta, kaip valstybė galime ir nešvęsti“, – sakė jis.  

Eurokomisaras M. Šefčovičius teigia sutinkantis, jog klimato kaitos klausimas jau tampa ir piliečių saugumo problema. „Kiekvienais metais mūsų ekranai mirga nuo pranešimų apie nacionalines katastrofas, kurios glaudžiai susijusios su klimato kaita (...). Manau, kad turime žvelgti į tai ir saugumo požiūriu“, – sakė M. Šefčovičius.

Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, teigė, kad būtina kuo skubiau suprasti ryšį tarp klimato kaitos, taršos, žaliosios energetikos, maisto saugos ir sveikatos. Pasak jo, ypač opi yra maisto švaistymo problema.

„Gaminant maistą energijos sunaudojama labai daug (...) Todėl maisto švaistymas yra sudėtinė energetikos politikos dalis. (...) Kiekvienam palinkėsiu: metų pabaigoje žiūrėkite, ar nėra šalia jūsų 114 kilogramų maišo, pilno maisto. Nes maždaug tiek kiekvienas Lietuvos vartotojas išmėto kasmet“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant klimato kaitos iššūkius, neužtenka vien atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros, būtinos ir kitų sektorių – transporto, žemės ūkio – pastangos. „Kur dar reikalingos papildomos pastangos, tai būtent yra kiti sektoriai, mes kalbame ne tik apie energetiką. Mes galime gaminti energiją žaliuoju būdu, bet problema yra transporto sektorius, žemės ūkis, šiek tiek pramonė“, – sakė Ž. Vaičiūnas.  

Savo ruožtu Ž. Morkvėnas pabrėžė, kad Europoje deklaruojamas klimato neutralumo tikslas turėtų būti pasiektas bent dvidešimčia metų anksčiau.

„Pripažinsiu, ambicingas ir gražus tikslas yra 2050 metais pasiekti neutralios Europos klimato kaitos požiūriu. Ir turiu pripažinti, kad pasaulyje Europa yra lyderiaujanti, ambicingiausia. Bet pagal fizikinius parametrus, norėdami suvaldyti klimato kaitos krizę, mes tą neutralitetą klimato kaitos požiūriu turime pasiekti 2030 metais – kitaip tariant: jeigu mums pasiseks su šia ambicinga strategija, mes būsime pavėlavę „tik“ 20 metų“, – sakė Ž. Morkvėnas.

Birželį EK paragino Lietuvą siekti, kad iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, palyginti su 2005 metais, sumažėtų 9 proc. Tokio tikslo šalis turi siekti sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (tai yra, transporto, žemės ūkio srityse).   

EK pateikė ir kitų rekomendacijų, vertindama Lietuvos 2021-2030 metų integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą.

Remdamosi EK rekomendacijomis valstybės narės galutinius planus turi pateikti iki gruodžio 31 dienos.

BNS inf.