Raseiniai. Šiemet gamtos sąlygos dar palankesnės invaziniams šliužams plisti. Aplinkos ministerija savivaldybes ragina juos naikinti. Raseinių r. savivaldybė pirmoji parengė planą, tačiau jam įgyvendinti trūksta lėšų.

Iš Ispanijos kilę ir su dekoratyviniais augalais, jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiausiai plinta Vilniaus, Kauno ir kitose apskrityse.

Jie apninka daržoves, naikina dekoratyvinius augalus, veisiasi tiek gyvenamosiose vietose, tiek laukinėje gamtoje. Gyventojai su luzitaniniais arionais kovoja kaip gali, tačiau pastangos duoda mažai rezultatų.

Raseinių r. savivaldybė kartu su Lietuvos entomologų draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkais 2021 m. parengė luzitaninių arionų populiacijos gausos reguliavimo planą, kuriuo siekiama mažinti šių kenkėjų plitimą.

Kaip portalui manoūkis.lt teigė Raseinių r. savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vilma Kundrotienė, užmojai buvo geri, kelerių metų tyrimai turėjo pasitarnauti stebint ir kontroliuojant šių invazinių šliužų populiaciją. Tačiau planui įgyvendinti šiemet neskirta lėšų.

Paklausta, ar negalvojama skirti finansų kitais metais, V. Kundrotienė atsakė, kad kol kas neaišku. „Kaip bus kitais metais, nežinau. Kaip numatys politikai ir darbo grupės nariai svarstydami strateginį planą, taip ir bus. Mes buvome pirmieji, kurių ekologai matė problemą. Praėjusiais metais inicijavau plano įgyvendinimą, įtraukiau į projektą, bet tam lėšų neskirta“, – kalbėjo Raseinių r. savivaldybės skyriaus vedėja.

Planas rengtas keleriems metams. Priemonę reikia vykdyti tiek valstybinėse, tiek privačiose žemėse. Mokslininkų nuomone, tai turėtų trukti kelerius metus.

Pagal planą numatyta atitinkamai teritorijai pirkti paslaugą. Tai turėjo tapti pirmu pavyzdžiu, kaip elgtis, ir parodyti, kokie rezultatai ir tolesni veiksmai.

„Kažkas vis dėlto daroma, bet ne iki galo. Preliminarios priemonės, kiek žinau, taikomos pagal galimybes: kuriama druska, teritorija šienaujama valstybinės žemės ribose, o daugiau detalesnių veiksmų nėra. Žmonės bando kovoti, nes savivaldybė skyrė nemažai dėmesio švietimui. Bendruomenei pristatyta, ji žino, kaip elgtis privačios ir valstybinės žemės ribose“, – atvira V. Kundrotienė.

„Tikimės, kad ateityje planas bus įgyvendintas, tik gaila, kad invazinių šliužų populiacija padidės“, – teigė savivaldybės darbuotoja.

O štai Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė iš pradžių sugretino invazinius šliužus su daug gamtosaugos problemų keliančiais Sosnovskio barščiais.

„Kai kurios savivaldybės šiuos barščius naikina nuo 2007 m. ir tas įdirbis matomas gyvenvietėse. Lygiai taip pat yra ir su gana sparčiai plintančiais luzitaniniais arionais.

Pirmuosius žingsnius daro Raseinių ir Vilniaus rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybės. Atkreipiamas dėmesys į nuolatinius Ministerijos raginimus stebėti plintančias invazines rūšis, reaguoti į gyventojų skundus ir prašymus padėti juos reguliuoti.

Savivalda turi galimybių iš jiems skiriamų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naikinti invazines rūšis. Kiek lėšų skirti iš šios programos ir kokias rūšis naikins ar gamtosaugines problemas spręs sprendžia pačios savivaldybės.

AM teikia rekomendacijas, kaip efektyviai, kokiais būdais invazinės rūšys gali būti naikinamos, kokie specialistai gali savivaldai padėti inventorizuojant, rengiant veiksmų planus, patarti dėl kovos priemonių ar kitais būdais prisidėti“, – kalbėjo L. Janulaitienė.

Anot patarėjos, Ministerija įžvelgia invazinių šliužų problemą, tad svarstoma apie finansines priemones (tiek europines, tiek biudžetines), ateityje galvojama skirti lėšų šiems šliužams naikinti. Taip pat planuojama šiais ir kitais metais organizuoti papildomus mokymus, išleisti papildomas invazinių rūšių naikinimo metodikas.

„Raseinių r. savivaldybei rengiant planą, ir aš, ir kolegos iš kitų institucijų buvome ne kartą susitikę, kalbėjomės, kaip reikėtų organizuoti darbus, kokie galimi partneriai galėtų įsitraukti, pavyzdžiui, miškų savininkai, Valstybinių miškų urėdija, Saugomų teritorijų direkcija, bendruomenės.

Tai bendra problema, tad reikėtų šliužus naikinti visoje teritorijoje. Gaila, kad Raseinių r. savivaldybėje šiemet neskirta lėšų, nes neužtenka planą parengti, jis juk sensta – reikės atnaujinti, juk gamta kinta, problema aštrėja“, – sakė L. Janulaitienė.