Vilnius. Lietuvoje yra apie 400 kaimo gyvenviečių, kurioms tenka naudoti neįteisintų gręžinių vandenį. Teigiama, kad savivaldybės jų kratosi, o kai kur bendruomenės priverstos rinktis – užsukti vandenį ar mokėti nemažas baudas.

Šia tema trečiadienį diskutuota nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad miestelių ir kaimų gyventojams dabar nemokamai per parą leidžiama sunaudoti 10 kubų vandens, kai yra iki 50 vartotojų. Tačiau Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, numatančios šį skaičių padidinti penkis kartus – iki 50 kubų.

Pasak problemą pristačiusios Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Virginijos Šetkienės, būtina didinti dabar galiojančias normas, nes bendruomenėms arba tenka mokėti didžiules baudas, arba galvoti, kaip įstatymus apeiti. „Kai kur bokštų savininkai yra patys gyventojai, kai buvo pajais išdalinti, o kai kur jie išvis niekam nepriklauso, tiesiog bendruomenė rūpinasi tuo bokštu, siekdama, kad jos gyventojai turėtų gėlo vandens. Ir už tai gauna didžiules baudas kaip organizacija, pirmininkas – kaip vadovas, prižiūrintis bokštą žmogus – ir tas gauna baudą“, - sako V. Šetkienė, pabrėždama, kad savanoriškais pagrindais veikiančioms organizacijoms, prašančioms susimokėti nebent už bokšto siurbliams reikalingą elektrą, baudos būna tūkstantinės.

„Kyla klausimas, ar dabar jau tie mūsų kaimo žmonės yra kažkuo nusikaltę, kad jie nėra verti gauti geriamą vandenį? Jei bendruomenė negalės susimokėti baudų, užsuks kraniukus ir tada kas pasirūpins, kad vietos gyventojai turėtų tinkamą geriamą vandenį?..“, - klausė bendruomenių atstovė. Anot jos, vargu ar savivaldybės sugebės greitai reaguoti.

Parlamentinio komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas svarstė, kad savivaldybėms perėmus vandens tiekimą, gyventojams jis labai ryškiai pabrangtų, o ir bandant jį įteisinti reikėtų labai didelių investicijų.

Tuo tarpu Seimo narys Juozas Baublys abejojo, ar tik bendruomenės valdo tokius gręžinius, galbūt „kažkas renka pinigus ir daro verslą“. Anot jo, jei tai tikrai liečia tik bendruomenes – viskas tvarkoje, jos pačios nusistatytų simbolinį mokestį, bet jei „kažkas krausis į kišenę, valstybei iš to jokios naudos“.

Išklausęs problemą Seimo narys Algimantas Salamakinas klausė, kaip apskritai atsirado ir gali veikti tokios neįteisintos vandenvietės: „jos turi gauti leidimą, jos turi būti patikrintos. O jei kokia nelaimė, apsinuodijimas?..“

A. Stančikas priminė, kad tam ir diskutuojama – bandant rasti sprendimą. „Mūsų tikslas – pamatyti realybę ir galvoti, kaip ją išspręsti. Kaip čia atsitiko, kad neįteisinta? Deja, tenka konstatuoti, kad buvo išdalinta per pajus kaip kolūkinis palikimas, niekas jo neįteisino ir atsirito iki šios dienos“, - kalbėjo parlamentaras.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis posėdžio nariams priminė, kad problema opi ne tik bendruomenėms. „Į šituos spąstus papuolė ne tik bendruomenės, bet ir ūkininkai, ir bendrovės, kurie gera valia ar už simbolinį mokestį teikia tą vandenį savo žmonėms. Labai prašau palaikyti ir paremti tas pataisas“, - sakė J. Sviderskis, neatmesdamas galimybės, kad vilkinant sprendimų priėmimą teks vandens tiekimą gyventojams nutraukti.

Nemokamą vandens kiekį reglamentuojančias Žemės gelmių įstatymo pataisas Seimas toliau turėtų svarstyti birželio 25-ąją.

MŪ inf.