Kaunas. Dėl klimato kaitos Lietuvos žemės ūkyje gamybos ir prisitaikymo kaštai didės, o produkcijos kiekis ir kokybė svyruos. Tai skatins ūkininkus efektyvinti veiklą ir kooperuotis.

„Klimato kaita vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu kels grėsmę pasaulinei maisto gamybai, pokyčiai regionuose gali būti labai nevienodi“, – teigiama Europos Komisijos klimato kaitos poveikio ES žemės ūkiui analizėje iki 2050 metų.

Dėl prognozuojamų paros temperatūros, kritulių, vėjo, santykinės drėgmės ir kt. pokyčių grūdinių kukurūzų derlius ES sumenks 1–22 proc. Pietų Europoje kviečių derlius sumažės iki 49 proc. Kai kuriuose Pietų regionuose ūkininkavimas gali tapti nepelningas ar net neįmanomas ir dėl vandens trūkumo. Šiaurės ir Rytų Europoje švelnėjantis klimato gali pailginti auginimo sezoną ir padidinti kai kurių kultūrų produktyvumą. Tai turės ekonominių padarinių.

Įvairios naujos technologijos ir priemonės (laistymo sistemų diegimas, mašinų išmanioji įranga ir kt.) gali lemti produktų kainų augimą vartotojams. Vis dėlto Europos Sąjunga ragina investuoti į naujas technologijas ir ūkininkavimo metodus.

Tikslusis ūkininkavimas, žemės ūkio kultūrų įvairovės (taip pat ir atsparių veislių) didinimas, agromiškininkystė gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir padėti geriau valdyti gamtinius išteklius.

Kas sukuria klimato kaitos riziką

Į ką turi atsižvelgti ūkininkai keičiantis klimatui? Pagrindiniai rizikos veiksniai: sausra, vandens trūkumas, staigūs temperatūrų svyravimai, šalnos, kenkėjų ir ligų plitimas, liūtys ir potvyniai, neprognozuojamas derlius.

Ilgesnės sausros mažina derlių, ypač kviečių, rapsų ir daržovių. Stiprios liūtys gali sukelti dirvožemio eroziją ir apsunkinti augalų augimą.

Dėl staigių temperatūros svyravimų ir pavasario šalnų kyla rizika, kad per žydėjimą šalnos paveiks ar net sunaikins dalį derliaus (pvz., vaismedžių). Ilgi karščio periodai ar pavasario šalnos neigiamai veikia grūdų, vaisių ir daržovių kokybę.

Šiltesnis klimatas skatina naujų kenkėjų ir augalų ligų plitimą, todėl reikia daugiau augalų apsaugos produktų ar alternatyvių sprendimų. Purškimo sistemos ir kitos tiksliojo ūkininkavimo technologijos reikalauja investicijų, kurios veikia produktų kainas.

Ūkininkams vis sunkiau prognozuoti derlių, todėl kyla tiekimo sutrikimų. Galima pasitelkti skaitmenines valdymo platformas ir tikslius orų prognozių modelius. Tiesa, tam reikia didelių investicijų.

Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė patvirtina, kad inovacijos ir klimato kaita yra glaudžiai susijusios.

„Norint prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų ir išspręsti būsimus maisto tiekimo iššūkius, būtina inovacijų integracija ūkininkavimo praktikoje ir maisto gamybos pramonėje, t. y. optimizuoti išteklių naudojimą, mažinti poveikį aplinkai ir didinti derliaus efektyvumą padeda išmanioji žemdirbystė, dirbtinis intelektas (DI), robotika, biotechnologijos ir genų inžinerija (kai kuriami sausroms, ligoms ir kenkėjams atsparūs augalai), alternatyvus maistas, pavyzdžiui, vabzdžių baltymai“, – teigia „AgriFood Lithuania“ vadovė.

Veiks maisto kokybę

„Ekonominiu požiūriu aukštos kokybės derlius lemia geresnes eksporto galimybes ir konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Lietuviški grūdai, vaisiai, daržovės ir gyvulininkystės produktai vertinami Europoje bei už jos ribų dėl aukštos kokybės. Kurdami aukštesnės pridėtinės vertės produktus galime užsitikrinti didesnes pajamas.

Kai derlius kokybiškas, mažiau jo sugadinama perdirbant, o tai tiesiogiai veikia produkcijos kiekį ir efektyvumą. Kokybiškos žaliavos leidžia lengviau laikyti ir transportuoti produktus, nes jie yra atsparesni gedimui ar pažeidimams.

Yra ir socialinis aspektas – kokybiškas derlius (jame daugiau maisto medžiagų, saugesnis vartoti, dažnai auginamas taikant tvaresnius ūkininkavimo metodus) turi tiesioginę įtaką vartotojų sveikatai ir gerovei“, – įsitikinusi K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Ekonominiai veiksniai

Dėl globalizuotos prekybos ir atvirų rinkų Lietuva gali sumažinti nuostolius dėl prasto derliaus, reikės tik įsivežti trūkstamos produkcijos iš užsienio. Tačiau šio proceso padarinius jausime.

„Jei dėl menkos sniego dangos iššąla žieminiai kviečiai, Lietuva gali susidurti su mažesniu vietinės produkcijos kiekiu, vadinasi, ūkininkai patirs finansinių nuostolių. Grūdų importas gali lemti kainų pokyčius, nes importuojami produktai gali būti brangesni. Kita vertus, importuota produkcija iš trečiųjų šalių gali būti prastesnės kokybės“, – sako K. Šermukšnytė-Alešiūnienė

Naujų žemės ūkio augalų kūrimo galimybės

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius, Nacionalinio klimato kaitos komiteto narys dr. Gintaras Brazauskas teigia, kad patys augalai prisitaiko prie klimato, o selekcininkų darbas labai svarbus, technologijos padeda, bet jos turi būti pritaikytos specifinėms veislėms.

„Viena bėda, kad selekcininkų darbas labai ilgas, sukurti veislę užtrunka. Bet genominės technologijos gali paspartinti selekcinį procesą, tiesa, Europos Sąjungoje tam nėra politinio sprendimo. Kitose šalyse atsiranda naujų augalų, kurie geriau prisitaiko prie sausrų. Yra ir kitų būdų, apie kuriuos kol kas žinome tik iš mokslinių publikacijų. Manome, greitai jų gali atsirasti ir rinkose“, – teigia G. Brazauskas.

Lietuva šioje srityje turi nemenką įdirbį. Vilniaus universiteto prof. dr. Virginijaus Šikšniaus vadovaujama mokslininkų grupė – vieni iš augalų genomo redagavimo pradininkų Lietuvoje. Jie prisidėjo prie šios technologijos kūrimo ir toliau ją vysto.

Augalų selekcija Lietuvoje skaičiuoja šimtmetį. „Tai irgi ilgametė patirtis. Reikia tik sujungti šias dvi technologijas. Tam LAMMC kartu su VDU ir Kopenhagos universitetu pateikė paraiškas finansuoti jungtinį kompetencijos Augalų mokslinio fenotipavimo centrą, kuriame rengiamasi vystyti genomines technologijas naujiems augalams kurti, kurie ne tik atlieptų kintančio klimato poreikius, bet ir būtų skirti funkcinio maisto gamybai“, – sako direktorius.

Jis įsitikinęs – klimato kaita neišvengiama, tik nežinoma, kokio ji bus masto. Pradinės prognozės rodo, kad šiaurės platumų žemės ūkiui sąlygos gali pagerėti. Bet viskas nėra taip paprasta.

Su šiltesniu ir ilgesniu vegetacijos periodu ateina daugiau patogenų, kenkėjų, taip pat ir piktžolės sparčiau auga. O teisinis reguliavimas tampa griežtesnis, atsisakoma kai kurių augalų apsaugos ir priežiūros produktų veikliųjų medžiagų, jų Europoje mažėja. ribojamos ir genominės technologijos.

„ES didžiausia problema yra, kad naujausioms technologijoms, tarkime, sukurtoms prieš dešimtmetį, taikomi tiesės aktai, parengti pirmais šio amžiaus metais. Vadinasi, įstatyminė bazė atsilieka nuo technologijų. Ir jei šias naujas technologijas prilyginam genetiškai modifikuotiems organizmams (taikom tas pačias taisykles), tai uždarome kelią.

Kitur adaptuojama teisinė bazė, ypač jeigu nėra įvedami kitų organizmų genai, o atliekami maži tiksliniai genomo redagavimai. ES sprendimai nėra greitai pasiekiami, todėl mūsų žemynas, kalbant apie technologijų taikymą, atsilieka nuo kitų“, – atviras G. Brazauskas.

Jo nuomone, sunku pasakyti, kaip seksis Lietuvoje prisitaikyti prie kintančios aplinkos. CO₂ koncentracijos didėjimas, manoma, augalams gali daryti teigiamą įtaką, nes jis naudojamas per fotosintezę angliavandeniams sintetinti.

Bet yra bet... Masė didėja, pvz., kviečių, angliavandenių daugėja, bet baltymų, mineralų, net vitaminų nepadaugėja. Taigi, vyksta tarsi praskiedimo efektas. Tame pačiame tūryje kitų medžiagų bus mažiau. Taigi, tokių produktų tūris didesnis, bet mitybinė vertė mažesnė.

„Norint pasiekti, kad klimato pokyčiai būtų švelnesni, vis tiek būtina radikaliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Ir čia turi prisidėti visi sektoriai: energetika, pramonė, transportas, taip pat žemės ūkis. Kad bent sustabdytume klimato kaitos spartėjimą. Tik tada galime kalbėti apie teigiamas išeitis“, – į visų atsakingumą apeliuoja LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas.