Niujorkas. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad žmonių gerovę lems klimato kaita. Milijono žmonių gyvybė priklausys nuo mūsų požiūrio į ekologiją ir tvarią maisto produktų gamybą.

Žmonių populiacija auga – ir kartu auga planetos išteklių eikvojimas. Blogiausia, kad tie resursai ne begaliniai. Ne begalinis ir naudojimui tinkamas žemės paviršius. Šiai temai skirta Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC, The Intergovernmental Panel on Climate Change) ataskaita, paskelbta rugpjūčio pradžioje.

Ekspertų grupė analizavo reguliariai skelbiamas su klimato kaita susijusias publikacijas ir didžiausią dėmesį sutelkė į tai, kaip klimato kaita paveiks dirvožemį ir miškus, kurie, kita vertus, ir patys daro įtaką klimatui. Tyrimo ataskaitą dvejus metus rengė 103 specialistai iš 52 šalių.

Klimatas keičiasi

Pasaulinė klimato kaita, kai oro temperatūra kyla daugiau nei 2 laipsniais pagal Celsijų, turi maksimalią įtaką, kaip nurodyta Paryžiaus klimato kaitos susitarime, kad derlinga žemė pamažu virsta dykyne, keičiasi amžinojo įšalo žemių infrastruktūra, o sausros ir kiti ekstremalūs reiškiniai grasina maisto produktų auginimui ir pačiam jų derliui.

Nors ateities paveikslas gana niūrus, ekspertų ataskaita siekiama išvengti blogiausio scenarijaus. „Tikimės, kad ataskaita padarys įtaką tam, kaip žmonės toliau išnaudos planetos paviršių žinodami klimato pokyčius, o politikus paskatins remti dirvožemio derlingumo išsaugojimą, kuris garantuos maisto gamybos sistemos darną“, – teigia Ališeras Mirzabajevas (Alisher Mirzabaev), vienas iš IPCC ataskaitos autorių.

CO₂ šalintojai ir kiti žmonių sąjungininkai

Dirvožemis ir miškai yra idealūs žmonių sąjungininkai kovojant su klimato kaita. Jie atlieka anglies dioksido šalinimo funkciją ir stabdo CO₂ išskyrimą į atmosferą. Bet, kaip nurodo pagrindinis JT konvencijos ekspertas kovai su dykumėjimu Džozefas Oras (Josef Orr), nemokšiškas išteklių naudojimas pakeitė situaciją ir dabar tokios teritorijos tampa pagrindiniu besikeičiančio klimato veiksniu.

Taip apie 70 proc. ledynų neužimtos sausumos išnaudojama maisto, aprangos ir kuro produktams auginti ir kitiems žmogaus poreikiams tenkinti. Dėl to į atmosferą patenka iki ketvirtadalio visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – pirmiausia dėl žemės alinimo gyvulininkystės poreikiams ir grūdinėms kultūroms auginti. Ataskaitoje nurodoma, kad žemės ūkis atsakingas už 70 proc. miškų išnykimo visoje planetoje.

Ignoruojamas faktas, kad pievos ir savanos yra stabilaus klimato garantas. Šios didžiulės teritorijos, kuriose paprastai nėra (arba mažai) medžių ir krūmų, veikia kaip anglies šalintuvai. Be to, tose teritorijose galima ganyti galvijus nenaikinant miškų. Tačiau tendencija šias teritorijas paversti javų laukais lemia tai, kad padidėja anglies dioksido išmetimas į atmosferą. „Nors visi nerimauja dėl miškų, skubiai gelbėti reikia savanas ir laukines pievas“, – sako Pasaulinio laukinės gamtos fondo (WWF) maisto praktikos vadovas Žoao Kamparis (João Campari).

Maisto gamyba ir klimatas

Naujoje mokslininkų ataskaitoje paaiškinta, kaip dabartinis maisto gamybos modelis skatina klimato pokyčius ir kartu yra šių pokyčių stipriai veikiamas. Taigi, tikimasi, kad sumažės grūdinių kultūrų derlius ir atitinkamai padidės šių augalų kainos. IPCC ataskaitos autorių skaičiavimais, iki 2050 m. grūdų kainos gali pakilti 29 proc. Vien tik JAV, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir toliau augs tokiu pat tempu kaip dabar, per ateinančius 60 metų dėl klimato pokyčių grūdinių kultūrų ir sojų pupelių auginimas sumažės 80 proc.

Be to, padidėjęs atmosferos CO₂ kiekis neigiamai veikia maisto produktų kokybę, sumažina jų maistinę vertę. Jau dabar, pasak mokslininkų, 821 mln. žmonių kenčia nuo bado, o 1,5 mlrd. negauna iš maisto tokių mikroelementų kaip geležis ar cinkas.

Laikas keisti požiūrį į klimatą

IPCC ataskaita skirta ne tik įspėti apie pavojų, bet ir paskatinti žmoniją imtis veiksmų – taip pat priminti, kad vis dar yra galimybė sustabdyti klimato kaitą. Nors priemonės, kurių reikia imtis, įvairiuose regionuose skiriasi, pagrindiniai žingsniai visur yra vienodi: maisto produktų auginimo ir gamybos grandinės optimizavimas ir daugiau kaip 2 mlrd. ha pažeisto dirvožemio atkūrimas. „Turime sustabdyti miškų naikinimą ir kaskart vis didesnio žemės ploto naudojimą žemės ūkiui“, – reikalauja Ž. Kamparis.

Kitas žingsnis, aktualus visiems planetos regionams, yra atsisakymas auginti monokultūras dideliuose plotuose. Būtina grįžti prie daugelio augalų rūšių auginimo. Tai pagerina dirvožemio sugebėjimą absorbuoti anglies dioksidą, apsaugo nuo dirvožemio erozijos ir tiesiog padidina produktyvumą ir žmonių gyvenimo lygį.

Ekspertai įsitikinę, kad tokie pokyčiai neįmanomi be politikų pastangų. Šiandien jau reikia imtis konkrečių veiksmų, ir pokyčiai turi vykti visose visuomenės srityse, įskaitant finansų sektorių ir sveikatos apsaugą. „Iki šiol buvo prieštaravimas tarp bandymų pagerinti gyvenimo lygį ir noro tausoti aplinką, – apibendrina Ž. Kamparis. – Tačiau XXI amžiuje šios prieštaros nebeliko.“

MŪ inf.