Įgyvendindami agromiškininkystės projektą Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su Žaliosios politikos institutu ir Ilzenbergo dvaro ūkio darbuotojais, taikydami du skirtingus agromiškininkystės priemonių tipus, balandžio mėnesį medžiais ir krūmais apsodino daugiau nei 4 ha žemės. 

Agromiškininkystė – tai ūkininkavimo būdas, kai tame pačiame žemės ūkio paskirties žemės plote, su tradicinėmis žemės ūkio veiklomis ir  kultūromis derinami medžiai ar krūmai. Tokiu būdu palaikomas geresnis dirbamo lauko mikroklimatas, drėgmės režimas, mažinamas maistinių medžiagų išsiplovimas, sustabdoma dirvos erozija. 

Agromiškininkystės tipų gali būti įvairių. Šis integralus ūkininkavimo būdas gali būti naudojamas siekiant efektyvaus žemės ūkio veiklai mažiau tinkamų plotų išnaudojimo, biologinės įvairovės didinimo ūkyje, gražesnio estetinio vaizdo sukūrimo.

Agromiškininkystės priemonėmis taip pat galima auginti biomasę, kuri vėliau bus panaudota kaip biokuras ar medienos produkcijos gamybai. 

Ilzenbergo dvaro ūkis, turėdamas didžiules teritorijas, kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais bei Žaliosios politikos instituto atstovais sutiko eksperimentuoti ir išbandyti skirtingus agromiškininkystės tipus. 

Projekto „Agromiškininkystės sprendimai – naujieji klimato herojai“ atstovai jau yra Ilzenbergo dvaro ūkyje ganykloje 2024 metų rudenį pasodinę ąžuolų bei juodalksnių. Priemonės paskirtis yra sulaikyti ir absorbuoti drėgmę ganyklos šlaitų papėdėse, apsaugoti agroekosistemą nuo maisto medžiagų išnešimo, pagerinti estetinį ganyklos vaizdą, tuo pačiu ateityje užaugę medžiai suteiks gyvuliams pavėsį. 

Šįkart, balandį, kituose ūkio valdų plotuose išbandyti dar du agromiškininkystės tipai – medžių grupės – masyvai formuojami iš greitai augančių medžių rūšių ir medžių juostos, atskiriančios dirbamus laukus, estetiškai įrėminančios senos dvarvietės teritoriją.

Agromiškininkystei tenka plotai, kur ūkininkauti neracionalu 

Medžių grupės – masyvai iš greitai augančių sumedėjusių augalų reiškia, jog tose vietose medžiai specialiai auginami dėl biomasės arba medienos produkcijos, tuo pačiu dalindami dirbamus laukus į mažesnius masyvus, kuriuose agroklimatinės sąlygos yra palankesnės žemės ūkio produkcijos auginimui.

Tuo tikslu, nuolat užmirkstančiame, išilgai melioracijos griovio nutįsusiame ruože, maždaug 2 ha. teritorijoje pasodinta daugiau nei 1800 hibridinių tuopų. Pasak Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininko doc. dr. Ričardo Skorupsko, dalis sodmenų, retinant medyną, kaip biokuras galės būti panaudota jau po 6 metų. 

Jo teigimu, agromiškininkystei specialiai parenkamos tokios valdomų žemės ūkio plotų dalys, kuriose neįmanoma arba ekonomiškai neracionalu vykdyti tradicinę žemės ūkio veiklą, negaunama apčiuopiama nauda, patiriamas nuostolis, daroma reikšminga žala gamtos elementams. 

Medžių grupės-masyvo sodinimui Ilzenbergo dvaro ūkyje pasirinkta teritorija su seklia durpe, kurioje taip pat nemažai akmenų.
„Ši priemonė įgalina formuoti geresnį dirbamų laukų mikroklimatą – kai šalia augs medžiai, iš dirbamo lauko sunkiau pasišalins drėgmė, bus mažiau vėjuota. Taigi – vasaros metu bus didesnis drėgmės rezervas“, – sako doc. dr. R. Skorupskas.

Martynas Laukevičius, Ilzenbergo dvaro ūkio Žemės ūkio veiklų koordinatorius pripažino, kad ūkininkauti šioje teritorijoje sudėtinga, todėl nuspręsta įveisti dirbamo lauko pakraštyje tokią medžių plantaciją, kuri padės stabdyti maistingų medžiagų išplovimą, migraciją. Tuopos atskirs dirbamą lauką nuo melioracijos griovio. 

Medžių juostos – vienas gražiausių būdų atskirti laukus ar kaimyninius sklypus

Dar vienas agromiškininkystės priemonių tipas yra medžių juostos. Jos pasirinktos apjuosti Čedasų dvarvietei priklausančius laukus, atribojant juos nuo kelio, nuo kitų nuplikintų laukų, taip pat, kad medžiai būtų tarsi buferinė zoną greta esančiam ornitologiniam draustiniui.

„Medžių juostos paprastai įveisiamos sklypo pakraštyje, paribiuose, tarp skirtingų žemės naudmenų, šalia kelio – šio agromiškininkystės tipo variantus vardino doc. dr. Ričardas Skorupskas. – Šiuo atveju mes turime apie 900 metrų lauko perimetro, kuris ribojasi su vietinės svarbos keliu. Įvesiamos juostos plotis yra apie 9 metrai, kitaip tariant, sodinamos dvi eilės medžių, po jų lajomis įterpiant augavietės sąlygas atitinkančių rūšių krūmų.“

Aplink dvarvietę pasodinta liepų, ąžuolų, kitoje pusėje – dvi eilės pušų, o jų paunksnėje augs vienpiestės gudobelės, kadagių bei šermukšnių krūmai. 

Čia pasodinti medžiai taip pat formuos palankų mikroklimatą, apsilankiusieji dvarvietėje jaus, kad yra užuovėjoje, dirvoje bus sulaikoma daugiau drėgmės, o paukščiai turėtų palankiai įvertinti jiems pritaikytus ornitochorinius (tokius, kuriuose jie dažniausiai peri ir /arba maitinasi) krūmus.

„Ši teritorija yra didelė ir pakankamai unikali, – sakė M. Laukevičius. – Ji ribojasi, galima sakyti – netgi persipina su Čedaso ežero ornitologiniu draustiniu. Norime sukurti tam tikrą buferinę zoną nuo ežero ir kartu atlikti tarsi dvarvietės ir jos buvusių elementų integraciją, urbanistinio komplekso įsiliejimo į gamtinį. Kartu tikimės savotiškai įprasminti šį istorinių pastatų ansamblį.“ 

Kaip teigia M. Laukevičius, iš tiesų medžių juostos buvo dažnas reiškinys senuosiuose kaimuose, medžiais buvo apsodinamos sodybos, greičiausiai kažkada jie supo ir šią dvarvietę. Taip pat medžių alėjos buvo dažnas vaizdas ir šalia kelių, tik vėliau jas imta naikinti dėl vairuotojų saugumo. Taigi, gali būti, jog agromiškininkystės priemones jūs ar jūsų giminaičiai jau taiko, ar taikė anksčiau, patys to nežinodami. 

Ilzenbergo dvaro ūkis atveria savo duris visiems, besidomintiems agromiškininkyste ir leis jiems apžiūrėti, kaip auga sodinukai, kokia trajektorija medžiai buvo pasodinti. 

Agromiškininkystės projekto rengėjai dabar teiks pasiūlymus teisės aktų, kurie reglamentuoja žemės naudojimą, pakeitimams. Agromiškininkystės projektui atstovaujančio Žaliosios politikos instituto vadovo Remigijaus Lapinsko teigimu, turėtų būti numatytas skatinimas už tokį ūkininkavimo būdą, nes jis padeda stabdyti klimato kaitos poveikį bei didina biologinės įvairovės kiekį konkrečioje teritorijoje. 

Projektas „Agromiškininkystės sprendimai: nauji klimato herojai“  yra  EUKI paramos programos dalis.