Vilnius. Europos Sąjunga patvirtino naują bendrą miškų strategiją iki 2030 metų, kurioje numatyta įgyvendinti griežtą senųjų miškų apsaugą, pasodinti 3 mlrd. naujų medžių bei skatinti kur įmanoma atsisakyti plynųjų kirtimų.

Pristatydamas praėjusią savaitę patvirtintą strategiją už aplinką, vandenynus bei žuvininkystę atsakingas eurokomisaras iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius teigė, kad pagrindinis dokumento principas yra tai, jog miškai vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos Sąjungos klimato kaitos tikslus.

„Jeigu nebus tinkamos, geros būklės miškų ekosistemos, mes negalime tikėtis, kad ji atliks funkcijas, susijusias su CO2 saugojimu“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

Eurokomisaro teigimu, bene svarbiausias strategijos tikslas, kurį planuojama įgyvendinti jau šių metų pabaigoje – griežta senųjų Europos miškų apsauga.

„Mes kalbame apie vos 3 proc. išlikusių senųjų miškų. Aišku, ta apsauga yra būtina. Iki metų pabaigos mes užbaigsime apibrėžimą, kartu su šalimis narėmis apsibrėšime, kur yra tie miškai ir, aišku, užtikrinsime tinkamą jų apsaugą“, – sakė V. Sinkevičius.

„Antras didelis ir ambicingas tikslas yra per dešimtmetį pasodinti papildomus 3 mlrd. medžių. Žinoma, tai daryti remiantis ekologiniais principais – nebūtinai keli pasodinti medžiai yra miškas, todėl čia mes norime pabrėžti ne tik medžių sodinimo svarbą, bet ir tai, jog mišku gali vadintis tik pilnai suformuota ekosistema“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, jau spalį pradės veikti platforma, skirta identifikuoti teritorijas, kur būtų galima sodinti medžius. Įsitraukti į šį projektą galės visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos ir kitos organizacijos. 

„Tokios praktikos kaip plyni kirtimai, remiantis moksliniais tyrimais, geriausia yra vengti. Žinoma, Komisija negali nustatyti, kokios praktikos kokiuose miškuose būtų naudojamos, nes miškų tipų yra įvairių (...) tačiau skatinsime šalis nares naudoti kuo draugiškesnes, tvaresnes miškininkystės praktikas“, – sakė jis.

Be to, eurokomisaras sako, kad bus skatinama jau kai kuriose šalyse narėse naudojama praktika, kuomet miškų savininkai galėtų gauti kompensacijas už išsaugotą mišką, kaip alternatyvą miško iškirtimui, kuomet jis būna tinkamo amžiaus kirsti.

Pasak V. Sinkevičiaus, strategijos atnaujinimui poreikis atsirado iškėlus aukštesnius klimato kaitos tikslus. Dalis strategijoje numatytų nuostatų išliks kaip rekomendacijos valstybėms narėms, nes jų neįmanoma universaliai taikyti visoms 27-ioms Europos Sąjungos šalims, tačiau kitų nuostatų, kaip senųjų miškų apsaugos, įgyvendinimas bus privalomas ir apibrėžtas gana griežtai.

Naujoji Europos Sąjungos miškų strategija yra Europos žaliojo kurso dalis.