Vilnius. Melioracijos statinių remontui ir priežiūrai šiemet Vyriausybė numatė papildomai skirti 7,5 mln. Eur. Pasak Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Kazio Sivickio, tai nėra didelė ir pakankama suma, tačiau šie pinigai padės melioracijos įmonėms vykdyti veiklą, išsaugoti darbo vietas.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai skiriama papildoma 7,5 mln. Eur suma yra tik viena priemonių, kuria siekiama skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) pandemijos sukeltas pasekmes žemės ūkiui.

Valstybės biudžeto specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis bus remiamas tvenkinių hidrotechnikos statinių bei kitų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų avarinių gedimų remontas. Šie pinigai negalės būti naudojami tvenkinių hidrotechnikos statinių, išnuomotų ar kitaip perleistų kitiems naudotojams, avariniams gedimams remontuoti.

Savivaldybių, kuriose gyvena 1 000 gyventojų, projektams galės būti skiriama iki 10 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remonto darbams skirtų lėšų.

Taip pat bus remiama ir valstybei nuosavybės teise priklausančiuose melioracijos grioviuose esančių drenažo žiočių ir hidrotechnikos statinių priežiūra, griovių šlaitų ir pagriovių šienavimas, krūmų kirtimas, dugno valymas iki projektinio gylio sąnašų kaupimo vietose.

Drenažo sistemoms rekonstruoti valstybės biudžeto lėšos nėra skiriamos, tam naudojamos europinės lėšos.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Kazio Sivickio pastebėjimu, 7,5 mln. Eur prie jau šiais metais melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams skirtų 11,5 mln. Eur nors ir nėra pakankama suma (nes pinigų reikia gerokai daugiau), tačiau padės įmonėms išgyventi, išsaugoti darbo vietas ir vykdyti veiklą.

Tiesa, jis sutinka, kad metų viduryje skyrus didesnes papildomų pinigų sumas, nemažai klausimų ir iššūkių kiltų dėl jų panaudojimo, nes daug laiko atima konkursai. Kadangi naudojami valstybiniai pinigai, prieš pradėdamos darbus melioracijos įmonės turi dalyvauti ir laimėti konkursus, kurie būtini ne tik melioracijos statinių rekonstravimo projektams, bet ir jų priežiūrai bei remontui (šiuo atveju nereikia tik leidimo).

„Gyvenimas šiais metais melioracijos įmonėms ypač sunkus. Kaip ir daugelyje sričių, labai trukdo koronaviruso pandemija, nes sutriko tiekimas, projektavimo darbai ir tie patys konkursai, nes savivaldybės dirba pusiau užsidariusios. Bet dirbti reikia, juk iš pašalpų negyvensi, galų gale ir valstybės biudžetas iš kur gaus pajamų, jei įmonės nedirbs. Ypatingomis sąlygomis infrastruktūriniai objektai turi būti statomi, rekonstruojami, remontuojami, nes tai vienintelė išeitis darbo vietoms išsaugoti ir pinigams į biudžetą surinkti“, – sako K. Sivickis.

Pasak jo, melioracijos įmonių gyvenimo nelengvina ir didžiulė konkurencija, kuri dažnai yra iškreipta, nes ką tik susikūrę įmonės, be patyrimo, tinkamo techninio pasiruošimo (mechanizmų ir įrangos), lygiomis teisėmis dalyvauja konkursuose, dažnai iki 50 proc. numuša kainas, o tai turi įtakos darbų kokybei, didžiulius nuostolius patiria ir valstybė.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacija šiuo metu vienija apie 50 įmonių, joms konkurenciją sudaro dar beveik tiek mažų įmonių, kuriose dirba po kelis darbuotojus.

MŪ inf.