Mursija. Mokslininkai nustatė, kad Ispanijos pietryčiuose esančiame Mursijos regione, kuris tituluojamas Europos daržovių rojumi, mikroplastiku užterštas ir dirvožemis, ir žolėdžių mitybos grandinė.

Pastaruoju metu aplinkos tarša mikroplastiku yra viena aktualiausių ekologinių problemų dėl gausaus šių medžiagų naudojimo pramonėje, buityje ir žemės ūkyje.

Ispanijos Mursijos regionas garsėja derlingomis žemėmis ir plačiais daržovių, kurios eksportuojamos po visą Europą, laukais, kuriuose vietoj mulčiavimo naudojamos plastiko plėvelės. Tokia praktika padidina daržovių derlių, slopina piktžolių augimą, todėl mažėja pesticidų poreikis. Tačiau panaudotą plastiką sunku visiškai pašalinti iš laukų. Su laiku jis suyra į smulkesnes daleles, kurios pasklinda po dirvožemį, išnešiojamos vandens ir vėjo.

Kadangi po derliaus nuėmimo laukuose ganomos avys, kurios suėda daržovių likučius ir augalines atliekas, mikropastikas patenka į gyvūnų virškinimo traktą.

Siekiant sužinoti taršos mikroplastiku situaciją Mursijos regione, Vageningeno (Nyderlandai) ir Kartagenos (Ispanija) universitetų mokslininkai išanalizavo šios medžiagos kiekius žemės ūkio naudmenų dirvožemyje, taip pat avių išmatose. Jų tikslas buvo įvertinti plastiko likučius dirvoje po derliaus nuėmimo ir gyvulių pašarų užterštumą, skelbiama mokslo leidinyje „Science of The Total Environment“.

Tyrimų duomenimis, mikroplastiko dalelių rasta 100 proc. dirvožemio ir 92 proc. avių išmatų mėginių. Taršos koncentracija buvo atitinkamai 2 tūkst. mikroplastiko dalelių/1 kg dirvožemio ir 1 tūkst. mikroplastiko dalelių/1 kg sausų išmatų.

Ateityje planuojama išsamiau ištirti šių junginių kaupimosi maistui skirtų žemės ūkio gyvulių organizme pasekmės.

Nepaisant neigiamo plastiko poveikio ir jo kaupimosi intensyvios žemės ūkio veiklos zonose, šios medžiagos labai sunku atsisakyti, nes tokios technologijos, kaip plėvelės naudojimas vietoj mulčio, padeda taupyti vandenį ir taip sausringame Mursijos regione.

Mokslininkai teigia, kad norint pakeisti šią tendenciją, būtina koreguoti dabartinę žemės ūkio gamybos paradigmą, kad intensyvų auginimą pakeistų labiau tvaresnės, aplinką tausojančios alternatyvos.

MŪ inf.