Vilnius, rugpjūčio 24 d. Dirbantys žemės ūkio darbus dažnai mato ar girdi ne tik vieversius ir pempes. Nuo pavasario iki rudens greta laukuose, ganyklose triūsiančių ūkininkų savo darbus „dirba" įvairūs plėšrieji paukščiai. Dažniausiai jie visi vadinami tiesiog vanagais, rečiau - ereliais. Nedaugelis žino, kad tarp vanagais vadinamų suopių, lingių, peslių iš tikrųjų pasitaiko bent viena erelių rūšis - mažasis erelis rėksnys.

Lietuvoje gyvena apie 20 proc. visų Europos Sąjungoje išlikusių mažųjų erelių rėksnių. Būtent todėl Lietuvoje įgyvendinami šių paukščių apsaugai skirti darbai yra svarbūs siekiant išsaugoti mažąjį erelį rėksnį Europos Sąjungos teritorijoje. Ar mažasis erelis rėksnys ir ateityje bus lietuvio ūkininko darbų palydovas, priklausys nuo to, kaip bus naudojama žemės ūkio paskirties žemė, kokiai veiklai skatinti bus skiriamos Europos Sąjungos išmokos, kurios lemia didelius ūkininkavimo pokyčius Lietuvoje.

Mažasis erelis rėksnys - Lietuvoje ir Europos Sąjungoje saugoma paukščių rūšis

Mažasis erelis rėksnys - Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) saugoma plėšriųjų paukščių rūšis. Jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir ES Paukščių direktyvos I Priedą. Direktyva visas valstybes nares įpareigoja išsaugoti palankią mažųjų erelių rėksnių apsaugos būklę ir jų apsaugai steigti specialias saugomas teritorijas, kurios sudaro ES saugomų teritorijų tinklą - Natura 2000. Įgyvendinant direktyvos reikalavimus, mažiesiems ereliams rėksniams išsaugoti Lietuvoje įsteigtos 7 saugomos teritorijos. Dėl erelio biologijos ypatybių šios teritorijos apima ne vien tik miškus, bet ir gretimus žemės ūkiui naudojamus plotus. Miškuose mažasis erelis rėksnys krauna lizdus, augina jauniklius, o maitinasi prie miškų esančiose įvairiose žemės ūkio naudmenose: pievose, ganyklose, laukuose, pūdymuose. Tai svarbiausi mažojo erelio rėksnio medžioklės plotai. Dažniausias šio paukščio grobis - peliniai graužikai, varlės. Smulkūs paukščiai, kurmiai, žebenkštys ir kiti maži žinduoliai sudaro nežymią erelių grobio dalį.

Mažasis erelis rėksnys medžioja trimis būdais: tupėdamas ant žemės, nuo apžvalgą pagerinančių medžių, stuobrių, stulpų, kitokių stebyklų ir sklandydami. Ryto valandomis, kai dar nėra kylančių šilto oro srautų, arba pučiant labai stipriam vėjui, šaltu, lietingu oru ereliai dažniausiai medžioja tupėdami ant žemės arba nuo stebyklų. Giedromis, šiltomis dienomis daugiausiai medžioja sklandydami.

Mažieji ereliai rėksniai dažniausiai medžioja iki 3 km atstumu nuo lizdų. Medžiodami nuo lizdo gali nutolti ir daugiau nei 5 km. Latvijoje atlikti erelių, kuriems buvo pritvirtinti siųstuvai, stebėjimai parodė, kad vienos poros veisimosi teritorija (lizdavietė ir maitinimosi plotai) apima apie 800-1200 ha plotą. Jos dydis gali kisti. Grobio tankis - vienas iš veiksnių, lemiančių veisimosi teritorijos dydžio pokyčius. Kai grobio gausu, trumpėja laiko intervalas iki sėkmingos atakos, mažėja atstumas iki medžiojimo vietų, kartu mažėja ir poros veisimosi teritorija. Priešingi pokyčiai stebimi, kai sumažėja pagrindinio grobio - pelėnų. Paukščiai priversti medžioti ilgiau ir didesniame plote, tačiau ir tai ne visada gelbsti. Didinti veisimosi teritoriją neleidžia savo teritorijas ginančios kaimyninės poros  bei netinkami ar dėl nuolatinio trikdymo vengiami plotai (pvz., gyvenvietės).

Pamiškėse esančios pievos, ganyklos - svarbiausi mažojo erelio rėksnio maitinimosi plotai

Grėsmė rūšiai išlikti kyla, kai pasikeičia jos buveinės plotas arba/ir kokybė, lemiantys rūšies individų atsinaujinimą. Atsinaujinimas - būtina kiekvienos rūšies išlikimo sąlyga. Nykimas prasideda, kai pora kelis metus iš eilės neišaugina jauniklio. Tuomet erelių poros nariai bando plėsti veisimosi teritoriją, keliasi kitur arba lieka joje, kol galiausiai žūna, nugaišta.

Mažojo erelio rėksnio nykimas vargu ar bus staigus lyg apšvietimo išjungimas spustelėjus jungiklį. Tai didelis, ilgai gyvenantis, toli nuo lizdų medžiojantis paukštis. Net ženkliai sumažėjus jų skaičiui, virš laukų medžiojantis erelis bus lengvai pastebimas, todėl visada provokuos daryti lengvas, bet klaidingas išvadas. Nustatyta, kad 1980-2006 metais mažųjų erelių rėksnių Lietuvoje sumažėjo daugiau negu 20 proc., tačiau tai pastebėjo tik juos sistemingai tiriantys specialistai.

Mažo intensyvumo gyvulininkystė yra palankesnė mažajam ereliui rėksniui negu augalininkystė

Mažojo erelio rėksnio būklė ir išsaugojimas veisimosi vietose yra susijęs su miškų ir žemdirbystei skirtų žemių naudojimu ir jo kaita ateityje. Žemės ūkio naudmenose taikomos veiklos turi būti nukreiptos išsaugoti ar atkurti grobio, t. y. pelinių graužikų, varliagyvių, gyvenamąsias vietas. Iš esmės visi ūkininkai gali prisidėti išsaugant ar pagerinant mažojo erelio rėksnio maitinimosi vietų būklę, nes šie paukščiai paplitę visoje šalyje. Teigiamą poveikį galima daryti be drastiškų žemėnaudos pakeitimų ar didelių derliaus nuostolių.

Bendros rekomendacijos ūkininkams išsaugant ar pagerinant mažojo erelio rėksnio maitinimosi vietų būklę

• Gyvulininkystė yra palankesnė mažajam ereliui rėksniui negu augalininkystė. Plėtojant ekstensyvią ir vidutinio intensyvumo gyvulininkystę, kraštovaizdyje išlieka daug pievų, ganyklų. Dėl šienavimo ir ganymo jos neapauga mišku. Taip pat dažniausiai išlieka kiti mažajam ereliui rėksniui svarbūs kraštovaizdžio elementai: raistai ir laikinai užmirkstančios vietos, pavieniai medžiai, jų grupės, krūmų guotai.
• Derlingų žemių regionuose vyrauja intensyviai naudojami pasėlių laukai. Didžioji dalis pievų, ganyklų - suartos. Norint nepakenkti mažiesiems ereliams rėksniams svarbu išsaugoti išlikusius pievų fragmentus, nes būtent daugiamečiai žolynai jiems yra svarbiausios maitinimosi teritorijos. Pievose ereliai medžioja visą veisimosi laiką nuo parskridimo iki išskridimo į žiemavietes. Dirbami laukai didžiąją veisimosi sezono dalį yra netinkami ereliams. Jie erelių medžioklės plotais tampa tik vasaros pabaigoje, kai nuimamas derlius.
• Ir pievose, ir laukuose būtina išsaugoti pavienius medžius, jų grupes. Nesvarbu, ar tai sveikas, žaliuojantis medis, sausuolis, ar nulaužto medžio kamieno strampas. Mažieji ereliai rėksniai ir kiti plėšrieji paukščiai juos naudoja kaip stebyklas, nuo kurių medžioja derlių mažinančius pelėnus ir peles.
• Laukuose augantys gyvi medžiai išliks sveiki ir gyvybingi, jei aplink juos bent medžio šakų atstumu nebus ariama dirva. Taip pat būtina visada laikytis pesticidų naudojimo instrukcijų. Tai padės išsaugoti gyvus ne tik medžius, bet ir varliagyvius, kurie yra antras pagal svarbą erelių grobis. Varliagyviams taip pat svarbūs tarp laukų išlikę maži raistai ar išdžiūstančios balos įlomėse. Prieš apsisprendžiant jas sunaikinti, pirmiausiai reikia įvertinti ar investuotos lėšos užtikrins apčiuopiamą derliaus padidėjimą. Gal paprasčiau ir pigiau tiesiog atsisakyti to plotelio arimo.
• Liepos pabaigoje, rugpjūtį mažieji ereliai rėksniai intensyviai medžioja, nes suaugę paukščiai turi prasimaitinti patys ir aprūpinti maistu jau užaugusius jauniklius. Tuo metu ereliai dažnai medžioja grūdinių kultūrų ražienose, todėl, jei yra galimybė, vertėtų jų nesuarti bent iki rugsėjo vidurio.    

VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas"šiuo metu įgyvendina projektą „Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose" (projektą finansuoja Europos Sąjungos finansinis instrumentas „Life+", iš dalies finansuoja Lietuvos Respublika, UAB „Litagros prekyba" ir VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas"), kurio tikslas - užtikrinti 200 mažųjų erelių rėksnių porų lizdaviečių apsaugą nuo neigiamos ūkinės veiklos miškuose ir efektyvinti visų šios rūšies paukščių lizdaviečių apsaugą. Tai tik pirmas etapas siekiant išsaugoti mažuosius erelius rėksnius Lietuvoje, nes jiems yra svarbūs, ne tik miškai, bet ir žemės ūkio naudmenos.

Svarbiausias kito etapo darbas - kruopščiai parengti ir įgyvendinti techniškai sudėtingą tyrimą, kurio tikslas - nustatyti kaip ereliai naudoja maitinimosi teritorijas žemės ūkio naudmenose. VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas"  kviečia bendradarbiauti ūkininkus ir žemės ūkio bendroves, norinčias prisidėti organizuojant ir atliekant tokius tyrimus. Tikimės, kad atsiras žemės savininkų, valdytojų, kurie sutiks savo valdose išbandyti įvairius ūkininkavimo eksperimentus bei padės surasti ir ūkininkui, ir ereliui optimalų sprendimą.

VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ inf.