Vilnius. Diskutuojant dėl didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinių žemės ūkyje ir jų apskaitos, žemdirbių atstovų nuomone, reikėtų atnaujinti metodikas, įtraukti visas taikomas praktikas, žemės ūkio mokslo tyrimus.

Jau kitąmet Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP). Jame turės būti numatytas ir žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys klimato kaitos iššūkiams įveikti.

Gruodį veiklą pradėjusios Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės antrajame susitikime pristatyta nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita žemės ūkyje ir miškininkystėje bei aptartas ateities instrumentas – ŠESD apskaita ūkiuose. 

Į Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės veiklą įsitraukę beveik 60 organizacijų ir suinteresuotų asmenų, tarp kurių – ir ūkininkų organizacijų atstovai.

„Norėjome darbo grupėje detaliau aptarti, kaip tvarkoma nacionalinė ŠESD apskaita. Vykstant dekarbonizacijos procesui siekiame sudaryti konkrečių priemonių sąrašus, skirtus atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui. Bendras supratimas apie emisijų šaltinius, tikimės, pagelbės ir formuluojant priemonių pasiūlymus“, – susitikimo tikslą pristatė žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.

Žemės ūkio emisijos nėra didžiausios

Nacionalinė ŠESD apskaita apima visus šalies ekonomikos sektorius – energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (vadinamasis LULUCUF sektorius). Pagrindinis nacionalinės apskaitos tikslas – įvertinti, kaip Lietuva įgyvendina tarptautinius ir ES įsipareigojimus mažinant ŠESD išmetimus.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje 2020 m. ŠESD emisija žemės ūkyje sudarė 22 proc. visų išmetimų ir tai nėra didžiausia dalis. Transporto sektoriuje ŠESD išmetimai sudarė 31 proc., energetikos – 28 proc., pramonės – 15 proc., atliekų – 4 proc. visų ŠESD emisijų.

Kaip sakė duomenis pristačiusi Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Inga Žiukelytė, pastaruoju metu žemės ūkyje ŠESD emisijos stabilios ir laikosi beveik vienodame lygyje. Pagal bendra tendenciją, iš dirvožemių emisijos didėja, o gyvulininkystės srityje – mažėja. Duomenys rodo, kad 2020 m. gyvulininkystė sudarė 42 proc., augalininkystė – 58 proc. visų žemės ūkio sektoriaus emisijų.

Pagal pristatytus duomenis, daugiausia prie ŠESD išskyrimo prisideda sintetinės trąšos, pieninės karvės ir mėsiniai galvijai, taip pat ariami organiniai dirvožemiai, ganyklose liekantis mėšlas ir pan. Emisijų mažėjimas gyvulininkystės srityje, pasak I. Žiukelytės, susijęs su mažesniu gyvulių skaičiumi. Vertinant emisijas augalininkystės sektoriuje, matyti mineralinių azotinių trąšų naudojimo augimas, kuris per 10 metų padidėjo beveik 40 procentų.

Darbo grupės nariams pristatyta metodika, kaip žemės ūkio ir LULUCUF sektoriuose tvarkoma ir tobulinama apskaita, kokie rodikliai taikomi.

Ar įvertinta technologijų pažanga?

Darbo grupės nariai, diskutuodami dėl didžiausių emisijų šaltinių žemės ūkyje, svarstė, kaip atnaujinti metodologiją įtraukiant visas įmanomas taikomas praktikas, kurios prisideda prie organinės dirvožemio anglies kaupimo, ir kuo įvairesnius statistikos duomenis. Jų nuomone, tvarkant apskaitą svarbu pasitelkti daugiau mokslininkų, įtraukti atliktus žemės ūkio mokslinius tyrimus.

Kaip pastebėjo Lietuvos žemės ūki bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, į apskaitas, ko gero, nėra įtrauktos pažangiuose ūkiuose jau dabar taikomos emisijų mažinimo priemonės gyvulininkystėje: probiotikai, šėrimo subalansavimas, tiesioginis mėšlo įterpimas į dirvą ir pan.

Jis kėlė klausimą apie tai, ar vertinama, kiek dėl mėšlo dirvose sukaupiama organikos ir anglies. Juk jis ne tik išskiria emisijas, bet ir kuria dirvožemio organiką. E. Pranausko nuomone, dabartinis emisijų skaičiavimas netobulas, o su tokiomis ataskaitomis privalėsime derėtis su ES dėl emisijų ir anglies kaupimo.

„Įvertinę technologijų pažangą, pradėję tiksliau skaičiuoti, manau, gautume kitokius duomenis“, – įsitikinęs E. Pranauskas.

Kaip teigė LAMMC Miškų instituto mokslininkas Kęstutis Armolaitis, LAMMC sudaryta ekspertų grupė, kuri parengė 6 rekomendacijas dėl ŠESD ataskaitų tobulinimo ir jas pateikė Aplinkos ministerijai (AM).

Pasak Tautvydo Beinoro (UAB „Agrokonsultacija tau“), emisijų apskaitai svarbu žinoti tikslius pirminius duomenis, nes jie lemia ir tolesnę statistiką.

„Dabar ir pasaulinės pesticidų kompanijos kalba, kaip prisidės prie emisijų mažinimo. Jos tą daro plačiai. Įdomu, kiek bus atsižvelgta į jų skaičiavimus. Kaip suprantu, ir ES bus daroma gana tiksli apskaita dėl vadinamųjų anglies kreditų. Bus galima remtis ir šiais duomenimis. Reikia žinoti, kas jau vyksta pasaulyje, ir ką galime pritaikyti mes“, – pastebėjo T. Beinoras.

Pasak AM eksperto Manto Butrimavičiaus, galima prieiti prie pirminių duomenų. Be to, įžvelgiama didelė perspektyva panaudoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro turimus ir renkamus duomenis.

Pristatė ŠESD apskaitos ūkiuose modelį

Nuo 2021 m. rugsėjo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vykdo projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita ūkiuose“. Dekarbonizacijos darbo grupės nariams projekto vadovės iš ŽŪM Ieva Gurklytė ir Gabija Tamulytė pristatė galimą ŠESD apskaitos sistemos ūkiuose modelį. Jis tarsi pirmas žingsnis emisijų mažinimo link.

Pasak pranešėjų, šios apskaitos tikslas – padėti žemdirbiui sužinoti, kur jo ūkyje susidaro ŠESD emisijos, nes kol nežinoma problema, tol jos neįmanoma išspręsti.

Pasak G. Tamulytės, turint tikslius ūkio duomenis, būtų galima ūkininkui teikti konkrečias konsultacijas apie tai, kokius sprendimus turėtų priimti, kad sumažintų emisiją. Tokiu būdu pačiame ūkyje vyktų permainos. O dėl pokyčių ūkiuose keistųsi ir visos šalies situacija.

Kitų šalių patirtis rodo, kad ŠESD apskaitos sistemoje dalyvauja penki žaidėjai: ne tik ūkininkai, bet ir konsultantai, valstybė, rinka, vartotojai.

Pasak I. Gurklytės, padedami konsultantų, ūkininkai rinktų ŠESD duomenis ir tvarkytų apskaitą ūkyje. Jie galėtų pasinaudoti visiems prieinama ūkio emisijų skaičiuokle. Vėliau su konsultantais analizuotų duomenis ir sudarytų veiksmų planą dėl emisijų mažinimo priemonių. Iš ūkių gautus duomenis naudotų valstybė nacionalinei analizei ir apskaitai.

Darbo grupės nariai sutiko, kad ši savanoriška ūkių apskaitos sistema reikalinga, tačiau siūlė pirmiausia ją išbandyti pilotiniuose ūkiuose – juos stebėti ir tada apsispręsti dėl platesnio sistemos taikymo.

Pasak E. Pranausko, ūkiams būtų sudėtinga pateikti duomenis, nes ne kiekvienas turi visus pradinius skaičius, pavyzdžiui, nedaro tręšimo planų, o be jų neįmanoma turėti tikslių duomenų apie sunaudojamas trąšas ir pan.

Pasak ŽŪM informacijos, ŠESD apskaitos sistema ūkiuose, leisianti sekti daromą progresą mažinant ŠESD emisijas, turėtų būti sukurta ir pradėta taikyti vėliausiai iki 2025 metų. Toks uždavinys numatytas 2021 m. patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.