Kaunas. Žemės ūkio ministerija siūlo išsaugoti pagrindines mokestines lengvatas žemdirbiams. Žemės ūkio rūmai pritaria siūlymui, kad kuo daugiau žemdirbių galėtų pasinaudoti kompensaciniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu. ŽŪR pirmininkas bus renkamas kitais metais.

Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje pristatyti pasiūlymai dėl lengvatų išsaugojimo žemės ūkio sektoriuje, kuriuos rengiant dalyvavo ir žemdirbių savivaldos atstovai. Pasak Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės, mokestinės lengvatos taikomos daugelio ES šalių žemdirbiams. Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektai apmokestinimo sistemoje dalyvauja nuo 2009 metų.

Posėdyje akcentuota, jog būtina pabrėžti, kad mokestinės lengvatos žemdirbiams taikomos siekiant išlaikyti vartotojui priimtiną maisto produktų kainą.

ŽŪM siūlo išsaugoti žemdirbiams pelno, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir akcizų, skirtų naudoti žemės ūkio veikloje, lengvatas. Anot R. Mininienės, Vyriausybė savo išvadas dėl lengvatų peržiūros pateiks gavusi visų ministerijų pasiūlymus.

Žemdirbiai nesinaudoja kompensaciniu PVM tarifu

Pagal PVM įstatymą, žemdirbiai gali pasinaudoti kompensaciniu PVM tarifu, tačiau besinaudojančių tokia galimybe yra labai mažai. Ministerijos ir žemdirbių savivaldos specialistai išsiaiškino, kad kliūtys slypi įstatymo nuostatose.

Asmenys, norintys užsiregistruoti kompensaciniam PVM tarifui, turi valdyti ne daugiau kaip 7 ha žemės, o jų pajamos per paskutinius 12 mėnesių neturi viršyti 45 tūkst. eurų. ŽŪR Ekonomikos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė pateikė ūkių veiklos analizę, konkrečiais pavyzdžiais įrodydama, kad ūkiai iki 7 ha iš esmės nėra prekiniai, pagamintą produkciją suvartoja ūkio viduje, t. y negauna pajamų iš realizacijos. Ūkiai, kurie gauna pajamų iš realizacijos ir galėtų pasinaudoti kompensaciniu mechanizmu, yra didesni negu 7 ha.

Pasak ŽŪM Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėjos Jolitos Čičiurkienės, Finansų ministerijai yra pasiūlyta kompensacijos ribą kelti nuo 7 iki 30 ha.

Žemės ūkio rūmų Taryba priėmė rezoliuciją, pritardama Žemės ūkio ministerijos siūlymui taikyti kompensacinį PVM tarifą ūkiams iki 30 ha, o ateityje perskaičiuoti ekonominius rodiklius pagal sąlyginį hektarų skaičių.

ŽŪR pirmininką rinks kitąmet

ŽŪR Taryba diskutavo dėl neeilinio suvažiavimo datos. Suvažiavimas turėtų išrinkti ŽŪR vadovą. L. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis pasiūlė suvažiavimą sušaukti 2018 metais, kai bus svarstoma ŽŪR veiklos ataskaita. Iki to laiko, anot S. Dimaičio, jau gali būti pakeistas ŽŪR įstatymas, pakoreguotas statutas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pasiūlė rinkti ŽŪR pirmininką 2020 metais - kai prasidės naujas finansinis Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpis. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė suvažiavimą šaukti neatidėliojant, t. y per artimiausią mėnesį. Taryba nusprendė Rūmų vadovą rinkti suvažiavime, kuris vyks 2018 m. vasario pabaigoje.

Pareiškė nuomonę dėl universiteto

ŽŪR Taryba priėmė rezoliuciją dėl Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) statuso įgyvendinant aukštojo mokslo reformą, pritardami ASU jungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto, suteikiant šiai mokslo ir mokymo įstaigai Žemės ūkio akademijos statusą ir užtikrinti žemės ūkio specialistų rengimą ir jaunų mokslininkų ugdymą, panaudojant Lietuvos ir pasaulinę mokslo ir technologijų pažangą.

MŪ inf.