BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Agropolitika
Žemės tvarkymo reikalai – lyg painiavų rezginys
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir procesai kelia klausimų žemdirbiams. Esama padėtis aptarta Lietuvos žemės ūkio bendrovių prezidiumo posėdyje.

Nuo šių metų pradžios pasikeitus NŽT struktūrai ir kai kurias funkcijas išdalinus kitoms institucijoms, ne kartą viešojoje erdvėje keltas klausimas, ar sklandžiai vyks NŽT darbas. Piktino tai, kad galimybė konsultuotis gyvai buvo palikta tik Kaune ir Vilniuje. Vėliau NŽT tikino išgirdusi visuomenės poreikį ir sudarė galimybes rajonuose gyvai konsultuotis - vieną kartą per savaitę.

Praeitą savaitę Lietuvos žemės ūkio bendrovių prezidiumo posėdyje NŽT atstovas Saulius Mocevičius sutiko, kad, norint sparčiai susidoroti su darbo krūviu, trūksta žmogiškųjų išteklių. Beje, ir jis pats nuo šios savaitės palieka Tarnybą.

Bioversija 2024 04 26 m7

S. Mocevičius teigė, kad esminės darbo kryptys yra dvi – nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės reformos projektų regimas. Tokiems projektams rengti yra grafikas, kuriame numatyta, kada konkrečioje teritorijoje tai bus daroma.

„Plačiąja prasme žemdirbiams aktualu, iki kada pateikti prašymą, nes po to reikės vėl pakankamai ilgai laukti, kol bus projektas“, – sakė S. Mocevičius.

Pernai NŽT daugiau dėmesio skyrė miesteliams bei su jais besiribojančiomis kaimo vietovėmis, šiemet koncentruojasi į kaimiškas gyvenamąsias teritorijas.

Spartesnei veiklai stinga darbo rankų?

Nemažai sumaišties kilo ir dėl laikino valstybinės žemės naudojimo. Pasak S. Mocevičiaus, noras jį baigti, turėti suformuotus sklypus, registruotas sutartis, gražiai nugulančias į deklaravimą, buvo tikrai geras, tačiau norint tai padaryti, reikia išteklių.

Su NŽT atstovu Sauliumi Mocevičiumi (trečias iš kairės) LŽŪBA prezidiumo nariai aptarė žemės tvarkymo aktualijas (I. Pažereckaitės nuotr.)

S. Mocevičius pabrėžė, kad tikrai yra ir teigiamų dalykų. Vienas iš jų – tai, kad valstybinės žemės apskaitą ir klausimus, su kuo konkrečiu atveju reikia bendrauti žemdirbiams, kam teikti prašymus, sprendžia neseniai Žemės informacinėje sistemoje įdiegtas interaktyvus skaitmeninis valstybinės žemės žemėlapis. Anot NŽT atstovo, šį funkcionalumą kitąmet planuojama plėsti ir pateikti dar daugiau informacijos.

Tuo pačiu jis sutiko, kad problemų dar yra. „Kur yra bėda? Žmogiškuosiuose resursuose (...) Projektų rengimą inicijuojame, tačiau reiktų įvardyti, ar gebame laiku projektuoti, kai po matavimų vėl ateisite pas mus ir mes turėsime visa tai apdoroti. Turėjome 50 teritorinių skyrių, po jungimo turime 5 apygardas – yra skyriaus vedėjas, jis turi patarėjus, kuriems yra pavaldūs darbuotojai, kurie turi tai padaryti. Kai kuriuose skyriuose, pvz., Šiaulių apygardoje, vieno patarėjo teritorija yra trys savivaldybės – Telšiai, Plungė ir Rietavas. Patarėjas turi 3 darbuotojus. Logiškai galvojant, ar jie spės laiku parengti viską?“ – problemas aiškino S. Mocevičius.

Anot jo, po pertvarkos dalis darbuotojų perkelta į kitas institucijas, dalis ankstesnės struktūros darbuotojų neperėjo patys, nes buvo pensinio amžiaus, tad šiuo metu, jo teigimu, NŽT turi beveik 150 laisvų etatų.

Prezidiumo nariai svarstė, kaip ši problema galėtų būti išspręsta ir kartu visi sutiko, kad visa NŽT struktūra gerokai išbalansuota.

Galimas sprendimo būdas – perleisti iniciatyvos teisę?

Diskutuodami dėl valstybinės žemės, LŽŪBA prezidiumo nariai pusiau juokais sakė, kad jei projektus galėtų inicijuoti ne vien NŽT, reforma pasibaigtų per porą metų. S. Mocevičius sutiko, kad valstybinės žemės projekto rengimo iniciatyvos perdavimas tam, kas nori ją gauti, galėtų būti išeitis, tačiau tam reikėtų keisti teisinį reglamentavimą.

„Mano supratimu yra du variantai. Vienas – duoti atitinkamą personalo kiekį, kuris galėtų sutvarkyti tuos darbus. Tai būtų nekeičiant teisės aktų ir projektų iniciatyvą paliekant NŽT. Antra alternatyva teoriškai yra, bet tuomet reiktų keisti teisės aktus. Jei pripažįstame, kad su savo resursais negalime, atiduokime iniciatyvą tam, kas tuos resursus surastų“, – kalbėjo dabar jau buvęs NŽT direktoriaus pavaduotojas S. Mocevičius.

Jis priminė, kad žemės klausimas netikėtai aktualiu gali tapti ir per deklaravimą. „Bijau, kad miestų ir miestelių teritorijose prideklaruos pasėlių su mūsų senais leidimais, kurie nebegalioja. Ateisit, o jums kažkurį mėnesį sakys, kad nebuvo dokumento, negalima deklaruoti vien dėl to, kad pareiškėjas nesuvokė, jog ne tą dokumentą reikėjo nurodyti“, – kalbėjo S. Mocevičius ir ragino prašyti oficialaus išaiškinimo iš ministerijų arba patiems perspėti savo narius.

Jo teigimu, dalyje miestų beveik nėra suteiktų tokio laikino naudojimo leidimų, tačiau kai kurių miestų ir miestelių teritorijose tokių leidimų ir plotų yra gana nemažai. S. Mocevičiaus teigimu, šią problemą taip pat būtina spręsti.

LŽŪBA nariams klausiant, ką daryti su įsiterpusia iki 10 a žeme, jis sutiko, kad tai problema. 

„Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje įrašyta, kad iki 10 arų sklypai žemės ūkio lygiu neprojektuojami. Jei kelias yra, sklypai suformuoti, suregistruoti, jūs viską dirbate, o čia gabaliukas, bet jis ribojasi, kad ir 4 m lauko keliuku, jis neatitinka įstatymo numatyto įsiterpusio sklypo sąvokos. Nei gali prisijungti, nei susiprojektuoti. Tvarkos keitimas – kito kelio nėra (...) Šitie projektai dabartiniuose rengiamuose projektuose kabės ir nebus suprojektuoti“, – kalbėjo S. Mocevičius.

LŽŪBA viceprezidentas, „Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis konstatavo, kad nors ir dirba, prižiūri, bet deklaruojant tokius gabaliukus žemdirbiams teks ir toliau išskirti, nes jiems deklaruoti pagrindo nėra.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos