Vilnius. Valdantieji „valstiečiai" ketvirtadienį atsiėmė žemdirbiams palankias mokestines pataisas, kurias aštriai kritikavo opozicija kaip galbūt naudingas ir daliai Seime dirbančių stambiųjų žemdirbių.

Ketvirtadienį prieš pietus leidęs žemdirbiams atskaityti dalį dirbamos žemės įsigijimo išlaidų iš kasmetinių žemės ūkio veiklos pajamų, Seimas tą pačią dieną po pietų persigalvojo ir atšaukė šį savo sprendimą.

Iš naujo balsuodami parlamentarai ketvirtadienį 67 balsais už ir 8 parlamentarams susilaikius nepritarė „valstiečių" Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, leidusiai ūkininkams susimažinti apmokestinamas pajamas.

Seimo opozicinės frakcijos kritikavo pataisas, teigdamos, kad jomis gali būti suinteresuoti ir asmeninės naudos siekti kai kurie parlamentarai - žemdirbiai.

Priešininkų argumentai

Seimo narė Aušra Maldeikienė teigė, kad „valstiečių" siūlomos pataisos sumažintų stambių ūkininkų mokamus mokesčius.

„Pataisos iš esmės prieštarauja tiek ekonomikos teorijai, tiek ir Lietuvoje galiojantiems tarptautiniams apskaitos standartams, kurie žemę priskiria neriboto naudojimo ilgalaikiam turtui (...) Tokios pataisos teikiamos, siekiant maksimaliai sumažinti stambių ūkininkų mokamus mokesčius", - ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė A. Maldeikienė.

Pasak jos, 2010-2014 metais didesni kaip 150 ha ūkiai žemei pirkti išleido vidutiniškai 18 tūkst. eurų per metus, o iki 10 ha žemės ūkiai - tik 168 eurus, todėl lengvata atitektų tik stambiausių ūkių savininkams.

Konservatorius Andrius Kubilius aiškino, kad jeigu Seimas būtų pataisą priėmęs, „valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis iš jos būtų turėjęs 14 mln. eurų naudos.

Tuo metu R. Karbauskis tikino sąmoningai nuo minėtų pataisų nusišalinęs, jomis nesidomėjęs ir nedalyvavęs balsavimuose.

„Visais atvejais, kada kas nors naudinga žemės ūkiui, žemdirbiams yra sakoma, kad tai naudinga Karbauskiui, o visais atvejais, kai priimami sprendimai didinti mokesčius yra sakoma, kaip Karbauskis skriaudžia ūkininkus. (...) Aš visai nusišalinęs nuo tų klausimų. Nė vienu klausimu, kuris svarstomas apie žemės ūkį aš nei domiuosi, nei dalyvauju balsuojant, nei šnekuosi su kolegomis", - teigė „valstiečių" frakcijos seniūnas.

Išsigando antikorupcinio vertinimo?

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad Seimo dauguma persigalvojo, nes buvo pagrasinta reikalauti pataisos antikorupcinio vertinimo.

Anksčiau jis teigė, kad toks siūlymas „prasilenkia su bet kokia finansine ir ekonomine logika, o tokios praktikos Europos Sąjungoje nėra". Pasak jo, valdantieji „valstiečiai" norėjo užsitikrinti, kad ūkininkai nemokėtų jokio pelno mokesčio.

Pasak pataisų iniciatoriaus M. Puidoko, tokia pataisa reaguojama į kintančią mokesčių ūkininkams aplinką.

„Keičiasi mokestinė situacija su žemės ūkiu, anksčiau buvo 5 proc. pelno mokestis žemės ūkyje, o dabar bus 15 procentų. Suvienodinus pelno mokestį visoms veikloms, atsirado poreikis įtraukti žemės įsigijimo vertę į išlaidas. Tą būtų galima atlikti per 20 metų, valstybei kažkokios kitos naštos ar problemos neatsiranda. Jeigu ūkininkas žemę parduoda, jis turėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį", - sakė M. Puidokas.

Minėtą pataisą, anksčiau teiktą Vyriausybės, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo atmetęs, kiek vėliau šią savaitę ją registravo valdančiųjų „valstiečių" atstovai - M. Puidokas ir A. Širinskienė.

Pakėlė apmokestinamojo pelno grindis

Seimas leido nuo kitų metų daugiau smulkiojo verslo atstovų mokėti mažesnius mokesčius - padidino apmokestinamojo pelno „grindis" individualia veikla užsiimantiems smulkiesiems verslininkams.

Seimas pritarė „valstiečių" pataisai, leidžiančiai individualios veiklos verslininkų pelną 5 proc. GPM apmokestinti iki 20 tūkst. eurų siekiančias pajamas.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlė nustatyti žemesnes grindis - iki 15 tūkst. eurų, o Vyriausybė - iki 10 tūkst. eurų.

Verslo liudijimų turėtojų apyvartos riba nuo sausio išlieka kaip ir dabar - 45 tūkst. eurų - jie galės toliau užsiimti šia veikla, kol jų metų apyvarta pasieks šį dydį, vėliau jie nebegalėtų mokėti fiksuoto pajamų mokesčio ir todėl tektų registruoti kitą verslo formą.

Seimas leido savivaldybėms pačioms taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.  

NPD bus didesnis

Seimas iki 380 eurų padidino neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) bei panaikino papildomą NPD. Nuo kitų metų NPD didinamas iki 380 eurų, tačiau panaikintas 200 eurų siekęs papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams - vietoj jo bus mokami 30 eurų „vaiko" pinigai.

BNS, MŪ inf.