Vilnius. „Naudingų žmonėms ir valstybei žemės ūkio bendrovių veiklos tęstinumas pakibo ant plauko", - taip komentavo penktadienį įvykusio Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo nariai Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus, komiteto narių Eugenijaus Gentvilo, Kazio Starkevičiaus, Darbo partijos parlamente atstovo Kęstučio Daukšio viešus pasisakymus ir jų pasiūlymus mažinti išmokas stambesniems, bet produkciją gaminantiems ir darbo vietas išlaikantiems ūkiams.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) Prezidiumo posėdyje akcentuota, kad siūlant skirti didesnes išmokas mažiems ūkiams, iš esmės mėginama išvengti esminių jų išlikimo kaime problemų sprendimo. LŽŪBA kritiškai įvertino referendumo iniciatorių vienaip suformuluotą klausimą dėl žemės oficialiame dokumente ir kitaip aiškinant renkant parašus bei diskutuojant.

Parengtame kreipimosi projekte į Seimą ir Vyriausybę, parlamentinių partijų frakcijas, referendumo organizatorius, atkreipiamas dėmesys į tai, kad referendumų metu šalies piliečiai pasako „taip" arba „ne", todėl klausimai turi būti aiškūs, apimantys apibrėžtą, visiems piliečiams suprantamą sritį, procesą, veiksmą ir aiškinami nenukrypstant nuo pateikto klausimo esmės bei turinio.

Prezidiumas mano, kad pastarojo referendumo iniciatoriai, organizatoriai, rėmėjai, oponentai, informavimo priemonės neleistinai nukrypo nuo pagrindinio referendumo klausimo esmės ir turinio. Dabar referendumas viešoje erdvėje vadinamas „dėl žemės pardavimo užsieniečiams uždraudimo".

„Daugelis žemės ūkio bendrovių vadovų, specialistų ir darbuotojų ne tik pasirašė už referendumo organizavimą, bet ir kitaip parėmė. Ir tai suprantama - kas iš dirbančių žemę (nuosavą ar išsinuomotą) bus už tai, kad ji būtų superkama užsieniečių. Bet referendumo klausimas - ne apie draudimą užsieniečiams pirkti žemę (kas sukelia tarptautines neigiamas emocijas), o visiškai natūralus - „žemė ... nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei". Čia apie jokius užsieniečius nekalbama. Tačiau nekalbama ir apie Lietuvos piliečių įsteigtus ir veiklą vykdančius žemės ūkio juridinius asmenis, kurie po 2003 m. priimto Konstitucinio įstatymo žemę nuosavybės teisėmis gali turėti", nurodo LŽŪBA.

Nors žemė įsigyta po 2003 m. pagal įstatymus, tačiau net patys referendumo iniciatoriai viešai spaudoje aiškindami, kad juridinių asmenų įsigytai žemei „bus pritaikytas žemės išpirkimo mechanizmas...", kad jokioms kooperatinėms bendrovėms žemė nuosavybės teisėmis negali priklausyti, sukelia priešiškumą referendumo idėjoms.

LŽŪBA Prezidiumas, įvertinęs referendumui pateiktų klausimų turinį ir viešoje erdvėje skleidžiamą informaciją, konstatavo, kad žmonėms teikiama neproporcinga informacija objektyviai nuomonei susidaryti ir pagrįstai valiai išreikšti.

Referendumo klausimas yra ne žemės pardavimo užsieniečiams apribojimas (draudimas), o nuosavybės teisės į ją pripažinimas tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Tai esminis skirtumas - apriboti žemės pirkimą užsienio valstybių vienetams ar Lietuvos piliečių įsteigtiems ir veikiantiems vienetams. Parašų rinkimo dėl referendumo formuluotėje neminimas apribojimas užsieniečiams įsigyti žemę.

Anot LŽŪBA, įteisinus nuostatą, kad žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei, žemės nuosavybės teisių nebegalės turėti Lietuvos piliečių įsteigti privataus lietuviško kooperuoto kapitalo juridiniai asmenys (žemės ūkio bendrovės ir kt.), ir taip atsirastų prieštaravimas Konstitucijos 46 str. nuostatai, įtvirtinančiai sąžiningos konkurencijos sąlygas, ir bus nepagrįstai apribotos piliečių galimybės pasirinkti norimą verslo formą, pažeidžiant Konstitucijos 48 str. 1 d.

Prezidiumas prašo Seimo, Vyriausybės, valstybės institucijų per mėnesį pateikti žmonėms suprantama ir prieinama forma, kokia yra tikroji padėtis žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, kokie vyko pokyčiai (bent 2010-2013 m.), kokių veiksmų dėl žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių veiklos tęstinumo būtų imtasi, jei referendumas įvyktų ir pavyktų.

LŽŪBA atkreipia dėmesį, kad forsuojant saugiklių įstatymo projekto parengimą ir toliau kartojamos ankstesnės nuostatos - suvaržyti žemės pirkimą pirmiausia ne užsieniečiams, o saviems, ir ypač žemę produktyviai naudojantiems. Todėl kyla daug abejonių, ar tai nėra suinteresuotųjų, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau konkurencingų ūkių, tikslų įgyvendinimas pačių lietuvių pastangomis.

LŽŪBA, MŪ inf.