Vilnius. Tiesioginės transliacijos metu Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė mokėjimo agentūros atstovai pristatė šių metų naujoves ir svarbiausias aktualijas žemdirbiams.

ŽŪM Išmokų už kvotas skyriaus vedėjas Tadas Švilpauskas teigė, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama administracinės naštos ir sankcijų mažinimui, paramos tikslingumo didinimui ir paties deklaravimo proceso optimizavimui.

Tikrins rizikingiausius

Griežtinama dokumentų pateikimo tvarka tiems pareiškėjams, kurie deklaruoja didesnius nei 30 ha plotus. Jiems reikės pagrįsti žemės dirbimo faktą, pateikiant pinigų sumokėjimo per bankus ar kitas kredito įstaigas įrodymus (kaip ir kiek sumokėta už pirktą žemės ūkio paslaugą ar nuomotą techniką).

„Nesiruošiame visų ūkininkų reikalauti pagrįsti šį reikalavimą, nenorime didinti administracinę naštą. Šis reikalavimas nutaikytas į rizikingiausius ūkininkus, kurie bus atsirinkti pagal NMA rizikingumo kriterijus“, – sakė T. Švilpauskas.

ŽŪM pernai kartu su NMA atliko sankcijų monitoringą ir buvo identifikuotos sritys, kuriose įmanoma sušvelninti sankcijas. Nuo šių metų švelnesnės sankcijos bus taikomos tam tikrais atvejais: kai jaunasis ūkininkas yra juridinis asmuo; kai susietoji parama skiriama už sertifikuotos javų sėklos naudojimą bei cukrinius runkelius; kai įtariamas galimas valdos skaldymas; kai deklaruoja naujas pareiškėjas arba deklaruojamas 2 metus nedeklaruotas plotas.

„Šiais atvejais nebus nemokama parama, kaip anksčiau būdavo, jei iki tam tikros datos nepateikta deklaracija. Nuo šiol parama bus mažinama vienu procentu už kiekvieną pavėluotą dieną“, – pažymėjo T. Švilpauskas.  

Pokyčiai dėl įžalinimo

Pristatytos naujovės dėl įžalinimo. „Tai yra viena sudėtingiausių tiesioginių išmokų paramos schemų, neapsiėjome be pokyčių. Nuo sausio 1 dienos visoje ES įsigaliojo Augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo draudimas ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių plotuose. Kalbant konkrečiau: draudžiama naudoti azotą kaupiančiuose augalų plotuose – nuo sėjos iki derliaus nuėmimo; posėlio plotuose – po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki spalio 15d; įsėlio plotuose – po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki spalio 15 d.

Pagrindinės deklaruojamos kultūros plotuose, kada juose naudojamas įsėlis, AAP naudojamas nėra draudžiamas. Juodojo ir žaliojo pūdymo plotuose – nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d.“, – sakė T. Švilpauskas.

Europos Komisija griežtai pasisako dar vienu klausimu – sėklos beicavimas prilyginamas AAP naudojimui. „Tai nepalankus draudimas Lietuvos ūkininkams. Atsižvelgiant į tai, buvo patikslintos galimybės pareiškėjams atitikti EASV (Ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės) žalinimo reikalavimą. Nuo šiol posėlis gali būti išlaikomas trumpiau nei iki spalio 15 d., su sąlyga, kad jis bus išlaikytas minimalų, nenutrūkstamą 8 savaičių terminą, o apie įvykdytą posėlio sėją privaloma pranešti NMA“, – paaiškino T. Švilpauskas.

Posėliui tinkamų augalų sąrašas praplėstas žieminiais augalais, pvz., žieminiais rapsais. Tačiau būtina užtikrinti, kad iš šių posėlinių augalų nebūtų imamas derlius. „Europos Komisija ypač griežtai apie tai pasisako. Todėl įvestas reikalavimas, kad posėlis turi būti įterptas į dirvą iki kitų metų gegužės 1 d., ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas apie tai el. paštu arba telefonu informuojant NMA. Todėl žalinimo išmokos tiems pareiškėjams, kurie pasirenka naudoti posėlį, šiais metais gali vėluoti, jos nebus mokamos anksčiau nei gegužės 1 d.“, – sakė ŽŪM atstovas.

Įsėlis gali būti išlaikomas trumpiau nei iki spalio 15 d., užtikrinant, kad pradedama žieminių augalų sėja.

Viena varnelė – automatiškai visiems

Nuo šių metų pareiškėjai, kurie deklaruoja naujus arba dvejus metus nedeklaruotus plotus, galės pateikti ne tik naujų plotų dokumentus, bet ir nuorodas į Registrų centrą. Tada pati NMA identifikuos pareiškėjus ir atliks administracinį sutikrinimą.

Anot T. Švilpausko, pastebėti du svarbūs dalykai: pareiškėjai dažnai nepažymėdavo, kad pageidavo gauti susietąją paramą už gyvulius.

„Jie tiesiog nepadėdavo varnelės ir taip prarasdavo galimybę gauti susietąją paramą. Nuo šių metų siekiant identifikuoti visus pareiškėjus, kurie turi galimybę gauti susietąją paramą už gyvulius, visiems 138 tūkstančiams pareiškėjų automatiškai bus uždedama varnelė. Taip jie neiškris iš imties ir gaus šią paramą. Tie, kurie nėra susiję su gyvulininkyste, neturėtų baimintis. Pagal registrą patikrinsime, o jei pareiškėjas neturi gyvulių, į jokias imtis jis nepapuls, jokios patikros negresia“, – teigė T. Švilpauskas.

Taip pat pastebėta, kad pareiškėjai patys ar padedami seniūnijos, savivaldybių Žemės ūkio skyrių darbuotojų, neteisingai įvesdavo skaičius dėl sertifikuota sėkla išsėtų plotų. „Taip jie neatitikdavo reikalavimų ir prarasdavo galimybę gauti paramą. Nuo šiol susietosios paramos už sertifikuotą sėklą „SP požymis“ bus leidžiamas tik tuomet, kai bus atitinkamas minimalus išsėtos sėklos kiekis“, – aiškino ŽŪM atstovas.

Atsisakė niekinių patikrinimų

Europos Komisija inicijavo paramos vidurio laikotarpio peržiūrą ir identifikavo sritis, kurias būtų galima patobulinti, mažinant administracinę naštą, sušvelninant reikalavimus. EK priėmė vadinamą „Omnibuso“ priemonių paketą. Kovo mėnesį priimta nauja taisyklių redakcija, kurioje atsispindėjo pakeitimai.

„Nuo šių metų nebelieka aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimo. Anksčiau reikėdavo visus pareiškėjus patikrinti, ar jie vykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą. Rezultatas buvo niekinis. Per pastaruosius kelerius metus užfiksuotas tik vienas atvejis, kuomet pareiškėjas vykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą. Šio neefektyvaus reikalavimo atsisakoma“, – teigė T. Švilpauskas.

EK jaunuosius ūkininkus yra identifikavusi kaip viena prioritetinių sričių, todėl patikslinta jaunojo ūkininko paramos schema, padidintos galimybės pareiškėjams atitikti tuos reikalavimus. Nuo šiol nebelieka paramos mažinimo 5 metų laikotarpio tais atvejais, jei valda įkurta ne vėliau nei prieš 5 metus.

Pasikeitimai dėl pievų

Kitas pakeitimas susijęs su daugiamečių pievų traktavimu. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje pareiškėjas galės nurodyti, kuriuose 2013-2017 m. deklaruotuose laukuose pieva iki 5 metų buvo atnaujinta ir, jeigu gali, pateikia tai patvirtinančią informaciją. „Pirmoji naujojo reglamentavimo dalis bus įgyvendinta tiktai šiemet, liepos 2 d. – gruodžio 1 d. Pareiškėjams suteikiama galimybė šiemet pakoreguoti jau užfiksuotus istorinius, daugiamečių pievų įsipareigojimus“, – komentavo ŽŪM atstovas.

Anot jo, neužtenka tik ateiti į seniūniją ir pažymėti, kad pieva tuo laikotarpiu buvo suarta, reikia ir papildomų įrodymų. „Juos gali pateikti ir pats pareiškėjas. Jei jis nepateikia, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pasinaudoja visomis įmanomomis galimybėmis tai padaryti. Jei iš tiesų užfiksuotas suarimo faktas tuo laikotarpiu, iki 2019 metų balandžio 1 d. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras patikslina daugiamečių pievų sluoksnį“, – sakė T. Švilpauskas.

Įvedamas naujas kodas GPA. „Jei anksčiau pievas iki 5 metų buvo galima deklaruoti tik kodu GPŽ, nuo šių metų galima ir GPA. Tas kodas reiškia, kad pieva iki 5 metų tais metais buvo atnaujinta, suarta, perarta, persėta. Taip pareiškėjas gauna galimybę nutraukti pievos iki 5 metų virtimo daugiamete pieva procesą. Tai padės išvengti daugiamečių pievų įsipareigojimų. Grėsmės dėl šio reikalavimo įgyvendinimo nėra. Nereikėtų bijoti, kad šiemet ateis NMA prašymai atstatyti daugiamečių pievų plotus, jei tokie buvo suarti“, – tikino T. Švilpauskas.

Patikslintos ir tam tikros išimtys. Anksčiau buvo nuostata: jei paraiškoje 75 proc. užima pievos arba pūdymai ir likusi ariamosios žemės dalis neviršija 30 ha, pareiškėjas atitinka EASV reikalavimus.  Nuo šių metų patikslinama išimtis ir prie jau minėtų pievų ir pūdymų prisideda ankštiniai augalai ir nebelieka išimties antrosios dalies dėl 30 ha apribojimo.

Padidinti EASV elementų apskaičiavimo koeficientai. „Galbūt trumpos rotacijos želdinių koeficientų padidinimas (nuo 0,3 iki 0,5) nėra labai svarbus Lietuvai, nes jie nėra populiarūs. O azotą kaupiančių augalų, kurių Lietuvoje daug, koeficiento padidinimas nuo 0,7 iki 1 yra svarbus. Tai reiškia, kad su mažesniu plotu bus galima atitikti EASV reikalavimus. Pavyzdžiui, jei deklaruojate 100 ha, užtenka 5 ha azotą kaupiančių augalų ir įgyvendinate EASV reikalavimus“, – sakė T. Švilpauskas.

Naujos aplinkosauginės priemonės

KPP priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ atsiranda dvi naujos aplinkosauginės priemonės.

Pirmoji priemonė – „Ražienų laukai per žiemą“ (99 Eur/ha). Ji dar nėra patvirtinta, bet viliamasi, kad bus patvirtinta netrukus. Manoma, kad ši priemonė bus populiari.

Pagrindiniai reikalavimai: nupjovus laukus, javai paliekami neaparti iki kitų metų kovo 1 d.; įsipareigotame plote nenaudoti pesticidų ir herbicidų po derliaus nuėmimo; ražienų netręšti, nekalkinti ir neskusti.

Kita priemonė – „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje (134 Eur/ha). Kompensacinė išmoka mokama už įsipareigojimus: tarpinius pasėlius pasėti iki rugsėjo 15 d.; pasėliai ar jų liekanos ant dirvos paviršiaus turi išlikti iki kovo 1 d; neganyti gyvulių pagal veiklą deklaruotuose plotuose; tarpinius augalus ar jų liekanas prieš pagrindinės kultūros sėją įterpti į dirvą; nenaudoti AAP, mineralinių trąšų, srutų.

„Abiejose minimalus deklaruojamas plotas yra 1 ha, įsipareigojimų laikotarpis yra 5 metai. Raginčiau nebijoti pasinaudoti šia galimybe. Plotai gali kisti, bet jie neturi mažėti“, – pažymėjo ŽŪK atstovas.

MŪ inf.