Vilnius. Žemės ūkio ministerijai mažinant administracinę naštą, žemdirbių atstovai teigia, kad tvarkų paprastinimai galioja ne visiems, o mažinant patikrų apimtis, turėtų mažėti ir tikrintojų.

Šis klausimas trečiadienį aptartas parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Seimo nariams ir posėdžio dalyviams pokyčius pristatė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Jis kalbėjo apie tai, kas jau nuveikta, priminė, kad sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti ir socialiniai partneriai. 

Europos Komisijai pateiktas dar vienas Strateginio plano pakeitimo projektas, numatytas supaprastintas šaukimas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas. Taip pat priminė, kad leista įsigyti ūkio pajėgumus viršijančią techniką, svarstoma atsisakyti ribojimo naudoti techniką ir įrangą vien projekto tikslams, apskaičiuojant daugiamečių pievų santykį atsižvelgti į nedeklaruotų daugiamečių pievų plotus.

Viceministro teigimu, rengiamas įstatymo projektas dėl susijusių asmenų, taip pat inicijuotas fiksuotųjų įkainių nustatymas populiariausiai žemės ūkio technikai ir įrangai, tobulinama nuostolių, patirtų dėl ekstremalių situacijų, administravimo tvarka.

Kaip dar vieną darbų paketą V. Tomkus vardijo pareiškėjų teikiamos informacijos valstybės institucijoms supaprastinimą, skaitmenizavimą, daugelio duomenų gavimą iš esamų registrų ir kitų šaltinių, palengvinimą dėl augalų apsaugos žurnalo pildymo ir kitus.

„Peržiūrimos patikros ir kontrolės procedūros, jos keičiamos“, – sakė V. Tomkus. Pavyzdžiui, projektams, kurie nėra rizikingi, didelės apimties Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kontrolė galėtų būti trumpinama nuo dabar numatytų 5 iki 3 metų.

Tęsdamas patikrų temą, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis svarstė, kad mažesnių kaip 10 ha ūkių NMA jau nebetikrins, bet kontrolierių minia lyg ir nemažėja. Jis siūlė ministerijai pasinaudoti kai kuriomis šiuo metu Seime svarstomo Viešojo administravimo įstatymo projekto nuostatomis.

J. Sviderskis pateikė dar drastiškesnį siūlymą. „Bendrai sumažinti asignavimus tiems departamentams ir tikrintojams, kurie važinėja, nes nors apimtys mažėja, finansavimas išlieka tas pats“, – siūlė J. Sviderskis.

Anot jo, vis dar įsigalėjusi institucijų nuostata pirma bausti, o ne konsultuoti ar patarti. „Galų gale, ar nereikėtų tikrintojams išlaikyti kvalifikacijos egzaminą? Mes, norėdami naudoti augalų apsaugos priemones, turime tai padaryti, o tikrintojas nieko nežino, bet tikrinti moka“, – kalbėjo LŽŪBA atstovas.

V. Tomkus teigė, kad minėta darbo grupė kaip tik svarsto pakeitimus, kurie leistų sumažinti patikrų, o žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, lankydamasis institucijose, labai aiškiai išreiškia kryptį, kad visų pirma būtų konsultuojama.

Kritikos išsakė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė, teigdama, kad supaprastintos taisyklės priimtinos ne visiems.

„Jos, ko gero, patogios ir būtinos grūdininkų sektoriui. Pavyzdžiui, dirbti su technika, kuri buvo įsigyta tam tikram sektoriui. Žinome, kaip būdavo dirbtinai kai kurių didelių ūkių pereinama prie daržininkystės pasisodinant plotus moliūgų, pupų ar žirnių ir perkama technika iš esmės grūdininkystei“, – kalbėjo Z. Cironkienė.

Ji teigė, kad nėra teisinga ir tvarka, leidžianti už didesnio našumo techniką susimokėti papildomai savo lėšomis, nes daržininkams kartais pagal specifiką reikia galingesnės technikos. Kai paramos intensyvumas sulygintas su kitais sektoriais, tai prisimokėjus prie reikiamos technikos, paramos intensyvumas daržininkams nesieks 40, o kartais – ir 20 procentų.

„Norėjau atkreipti dėmesį, kad toliau kuriant taisykles reikėtų dar kartą vėl sugrįžti prie to, jog negali visiems sektoriams būti vienodi supaprastinimai ir ne visiems sektoriams jie tinka“, – sakė LDAA ekspertė.

Parlamentinis Komitetas įpareigojo Žemės ūkio ministeriją sudarytoje darbo grupėje išanalizuoti socialinių partnerių siūlymus ir periodiškai informuoti Komitetą apie priimtus sprendimus.