Plungė. Žemaitijos ūkininkai, dirbantys mažo našumo žemę, susibūrė į Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociaciją (NŪŽNA) ir reikalauja mažo nepalankumo žemių viršutinę kartelę pakelti iki 37 balų.

Pasak NŪŽNA pirmininko Jono Kuzminsko, asociacijos nariai sunerimę dėl mažiau palankių vietovių ar vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių žemės ūkio žemės plotų indentifikavimo žemėlapio projekto, kuris šiuo metu jau pateiktas vertinimui Europos Komisijai.

„Mūsų asociacija kreipiasi į valstybės institucijų vadovus ir reikalauja ne tik atkreipti dėmesį į keliamas problemas, bet ir nedelsiant imtis priemonių jas spręsti. Naujasis gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės ūkio žemės plotų indentifikavimo žemėlapis Lietuvoje bei Žemaitijos regione stipriai keičia iki tol buvusį didelio ir mažo nepalankumo vietovių žemėlapį. Stebina situacija, kai iki šiol buvusi nederlinga žemė naujajame žemėlapyje tapo derlinga. Ūkininkai su baime skaičiuoja būsimus nuostolius, kurie kils dėl Lietuvos žemės ūkio politiką formuojančių valstybės pareigūnų ir institucijų netinkamų, žalingų sprendimų, susijusių su minėto žemėlapio taikymu", - įsitikinęs NŪŽNA pirmininkas Jonas Kuzminskas.

„Stebina situacija, kai iki šiol buvusi nederlinga žemė naujajame žemėlapyje tapo derlinga", - sako NŪŽNA pirmininkas Jonas Kuzminskas

NŪŽNA narių nuomone, ruošiant ES Komisijai Lietuvos mažiau palankių vietovių arba vietovių, kuriose esama gamtinių ar specifinių kliūčių, naujos redakcijos žemėlapį, nebuvo atsakingų institucijų pakankamo bendradarbiavimo su žemdirbiais ir juos vienijančiomis bei atstovaujančiomis organizacijomis. Esą vietoj jų buvo pasitelkiamos asociacijos, kurių interesai akivaizdžiai neatitiko nederlingų žemių ūkininkų lūkesčių. Toks ignoravimas perša išvadą, kad priimant sprendimus nėra skaidrumo ir stengiamasi nukreipti numatytus piniginius srautus į našių žemių rajonus.

Konferencijoje - daugiau kaip 200 dalyvių

Kovo 16-ąją NŪŽNA Plungėje organizavo konferenciją „Šiandienos iššūkiai ūkininkaujantiems nederlingose žemėse", į kurią susirinko daugiau kaip 200 žemdirbių iš visos Žemaitijos, o kai kurie atvyko iš Ukmergės bei kitų rajonų. Vertindami susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, žemdirbiai pagrindinius savo reikalavimus surašė rezoliucijoje.

Į Plungėje organizuotą konferenciją „Šiandienos iššūkiai ūkininkaujantiems nederlingose žemėse" susirinko daugiau kaip 200 žemdirbių

Pirmiausia reikalaujama nedelsiant EK pateikti siūlymą, kad mažo nepalankumo žemių viršutinė riba būtų 37 žemės našumo balai (pagal dabartinį projektą numatyti 34 balai). Taip pat būtina užtikrinti lėšas vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių kompensacinėms išmokoms, kad išmokų dydžiai iki programinio laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020 m., nebūtų mažinamos.

Į naują mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį prašoma įtraukti visas žemes, kurių našumo balas yra iki 37. Užtikrinti, kad seniūnijoms, kurių našumo balas iki 37, kompensacinės išmokos būtų mokamos likusį Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. laikotarpį.

Atsižvelgiant į ribotą kaimo plėtros programos fondo biudžetą, asociacija siūlo įvesti 2 nederlingų žemių kategorijas: iki 32 balų - didelio nepalankumo; 32-37 balai - mažo nepalankumo. Taip pat, atsižvelgiant į ribotą biudžetą, siūloma nustatyti papildomą reikalavimą pareiškėjams, deklaruojantiems pievas (ganyklas), turėti 0,25 sąlyginio gyvulio/ha pievų ir ganyklų - tai veiktų kaip saugiklis, eliminuojantis iš paramos gavėjų vadinamuosius sofos ūkininkus.

NŪŽNA taip pat siekia, kad vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemėlapis būtų sudarytas pagal seniūnijų ribas.

Kartu pageidaujama pakeisti nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigaliojusį Žemės mokesčio įstatymą taip, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas pagal žemės našumo balą, o ne pagal rinkos vertę, kaip kad numatyta šiame įstatyme.

Visi šie reikalavimai pateikti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui, žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui ir Žemės ūkio rūmų pirmininkui Arūnui Svitojui. „Raginame Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų vadovus atsižvelgti į šiuos NŪŽNA siūlymus ir tikimės bendradarbiavimo", - sako Jonas Kuzminskas.

Interesai nesutampa?

Lietuvoje jau prieš 21 metus veiklą pradėjo ir aktyviai vykdo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA), vadovaujama Danutės Karalevičienės (ligšiolinis asociacijos vadovas Juozas Baublys šiuo metu yra Seimo Kaimo reikalų komiteto narys).

NŪŽNA pirmininkas J. Kuzminskas įsitikinęs, kad kurti atskirą asociaciją buvo būtina, nes LNŽNA esą neatstovauja Žemaitijos ūkininkų interesams. LNŽNA nusiteikusi bendradarbiauti, nors irgi įžvelgia tam tikrą interesų nesutapimą.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas ūkininkas Žydrūnas Nevulis neslepia šiokios tokios nuoskaudos, kad daug metų asociacijos aktyviai dirbtas darbas kolegų iš Žemaitijos yra neįvertintas

„Mes siūlėme derinti veiksmus ir eiti kartu, kadangi ir iš jų rajonų yra žemdirbių, kurie priklauso mūsų asociacijai. Žemaičiai truputį turtingesni - kulia ir po 6 t/ha kviečių, bet nori, kad į žemėlapį būtų įtrauktos seniūnijos kurių žemės našumo balas iki 37. Kartu siekia sumažinti išmokas didelio nepalankumo vietovėms ir mokėti visiems beveik vienodą išmoką. Su tuo mūsų asociacija nenori sutikti. Tie žemdirbiai, kurių žemių našumas tesiekia vos iki 27 balų ar dar mažiau, kulia tik po 1,5 t/ha. Tai rodo, kad ir išmoka turi gerokai skirtis, nes juk mokama už negautą produkciją, o, tarkime, 2 t kviečių derliaus skirtumas - tai jau 300 eurų", - situaciją „Mano ūkiui" komentavo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas ūkininkas Žydrūnas Nevulis.

MŪ inf.