Kaunas. Būsima Europos Sąjungos žemės ūkio politika bus dar labiau „žalesnė“. Tikėtina, kad ūkiai, netaikantys žalinimo elementų, net negalės pretenduoti į ES paramą.

ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) perspektyvos pristatytos Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje. Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktoriaus Šarūno Celiešiaus, gegužės pradžioje Europos Komisija pristatys naujo finansinio laikotarpio dokumento projektą. Iki šiol apie žemdirbius labiausiai dominantį dalyką – finansus, jokiame dokumente neužsimenama.

Kokią žemės ūkio politiką Briuselis mato po 2020 metų? Viešosios konsultacijos parodė, kad 96 proc. konsultacijų dalyvių ragina gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėse, 81 proc. skatina remti tikslines investicijas, nukreiptas į restruktūrizavimą ir inovacijas.

Tad būsimosios BŽŪP tikslai siejami su pažangaus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus puoselėjimu, aplinkosaugos stiprinimu bei klimato politika.

Anot Š. Celiešiaus, išskiriami šie teigiami būsimosios BŽŪP aspektai: modernumas ir paprastinimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, sąžininga parama ūkininkų pajamoms užtikrinti ir investicijos siekiant užtikrinti ūkininkų pajamas iš rinkų, rizikų valdymas, su aplinkosauga ir klimatu susijusių veiksmų rėmimas, užimtumas kaimo vietovėse, naujų ūkininkų pritraukimas.

Analizuojant šiuos teiginius, labai tikėtina, kad naujojoje BŽŪP bus skiriamas dar didesnis dėmesys žalinimui. „Dabar apie 30 proc. paramos lėšų siejama su žalinimo elementais, po 2020 metų ši dalis tikrai bus didesnė, bus išplėstas privalomojo pobūdžio žalinimo reikalavimų taikymas. Tikėtina, kad ūkiai, netaikantys žalinimo elementų, net negalės pretenduoti į ES paramą“, – komentavo Š. Celiešius.

Aiškindamas apie sąžiningą paramą ūkininkų pajamoms, Š. Celiešius pabrėžė siekį, jog nuo 2020 m. išmokos būtų skiriamos tikslingiau, ir labiau subalansuotai, mažinant paramos skirtumus šalyse narėse, t. y. kad 20 proc. ūkių gautų 80 proc. visų išmokų. Pagal šią formulę Europos Sąjungoje paskirstoma 82 proc. išmokų, Lietuvoje – 77 proc., Latvijoje – 80, Estijoje 86, Lenkijoje – 74 proc. išmokų.

Kol kas dar ES vyksta diskusijos ir dėl naujo BŽŪP paramos įgyvendinimo modelio. Daug diskutuojama dėl subsidiarumo principo taikymo, t. y. galimybės valstybėms savo lėšomis prisidėti žemės ūkio rėmimo. Tokius planus kritikuoja Baltijos valstybės, Lenkija ir Slovakija, matydamos grėsmę savo šalių žemės ūkio konkurencingumui.

Strategija turi būti orientuota į žmogų

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė dr. Rasa Melnikienė pastebėjo, kad BŽŪP nelabai dera su klimato kaitos politika, nes nestabdo maisto produktų gabenimo iš vieno Europos Sąjungos krašto į kitą. Atsižvelgiant į klimato kaitą, turėtų būti skatinamas vietinių maisto produktų vartojimas.

Atsakydama į kartais keliamus priekaištus, kad valstybė žemdirbiams nenurodo galimų gamybos apimčių ir produktų poreikio, R. Melnikienė pažymėjo, kad tokiu atveju valstybė turėtų įsipareigoti tą maisto produkciją supirkti, o šiuo metu šalyje maisto netrūksta.

Ji pridūrė, kad dabartinėmis sąlygomis klaidinga manyti, kad daugiau gamindami daugiau ir uždirbsime. Dėmesys turi būti sutelktas į teisingesnį pajamų pasiskirstymą, pajamų tolygumo užtikrinimą mažinant ūkininkavimo riziką.

Kalbėdama apie agrarinio sektoriaus misiją, R. Melnikienė akcentavo pajamas, būtinas kaimo gyventojams oriai gyventi bei išsaugoti jų gyvenimo būdą. „Žemės ūkio strategija turi būti ne apie karves, laukus, o apie žmones“, – sakė R. Melnikienė, akcentuodama žmogiškojo kapitalo svarbą žemės ūkio ateičiai.

Analizuodama Lietuvos žemės ūkio situaciją, R. Melnikienė kritiškai vertino tai, kad sektorius vis dar orientuojasi į žaliavų gamybą ir eksportą, lėtai pereina prie perdirbimo. Vyraujančią padėtį užima augalininkystė, reikalaujanti mažiau sąnaudų, palyginti su gyvulininkyste. Pasak LAEI vadovės, žvelgiant į ateitį, didelę prasmę turi pienininkystės skatinimas, nes Lietuva turi labai didelį konkurencinį pranašumą kitų ES regionų atžvilgiu – gėlo vandens išteklius.

Kalbėdama apie būsimas paramos kryptis, R. Melnikienė išskyrė du žemės ūkio verslo modelius: verslą (investicijas į žemės ūkį) ir žmones, kurie įdarbina patys save, kad uždirbtų pajamų (šeimos ūkius). Abu šie segmentai yra svarbūs, abu turi veikti. Pirmas orientuotas į eksporto rinkas, antras – į vidaus rinką. „Iki šiol pirmas (verslo ir investicijų) modelis buvo remiamas per daug“, - sakė R. Melnikienė.

Jeigu paramos kryptis nesikeis, šalyje mažės smulkiųjų ir vidutinių ūkių. Šią tendenciją stiprina tai, kad 35-44 m. amžiaus žmonių kaimo gyvenvietėse sumažėjo daugiausia.

Vertindama paramą stambioms perdirbimo įmonėms, R. Melnikienė kritiškai vertino tai, kad šios įmonės žaliavą iš žemdirbių vidaus rinkoje superka pigiau nei užsienio rinkose.

Diskusijos dėl LAEI ateities

ŽŪR Taryboje aptarta situacija, susijusi su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto perspektyvomis. Premjero sudarytos darbo grupės dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei tobulinimo išvadose siūloma reformuoti šį institutą.

Numatyta pakeisti LAEI statusą į „įstaigą, kurios pagrindinis tikslas − vykdyti Žemės ūkio ministerijai reikalingas funkcijas arba integruoti į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrą“.

Pasak R. Melnikienės, norima atskirti instituto atliekamas veiklas, kad jis atliktų arba vien mokslinius tyrimus, arba būtų pavaldus tik Žemės ūkio ministerijai. Abiem atvejais tai reikštų praradimą.

ŽŪR pasiūlė išsaugoti dabartinį LAEI statusą, kuris leidžia mokslinę veiklą ir praktinių dalykų taikymą.

MŪ inf.