Vilnius. Diskusijose dėl ES žaliojo kurso poveikio Lietuvos žemės ūkiui, kurias surengė Seimo Kaimo reikalų komitetas, ne kartą pabrėžta, kad pirmiausia reikia spręsti Lietuvos, o ne kitų valstybių problemas.

Surengti diskusiją paskatino Vageningeno universiteto mokslininkų atliktos studijos išvados, kuriose akcentuojamas galimas neigiamas žaliojo kurso poveikis gamybai. Vageningeno universiteto mokslininkų išvadas pristatė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Nuotolinėje diskusijoje dalyvavo parlamentarai, Žemės ūkio ministerijos vadovai, socialiniai partneriai. Iš viso prisijungė maždaug 150 dalyvių.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė akcentavo, kad pirmiausiai reikia rūpintis Lietuvos, o ne kitų šalių problemomis.

„Reikėtų spręsti ne Prancūzijos, o mūsų šalies problemas. Pavyzdžiui, augalų apsaugos produktų Prancūzijoje hektarui tenka nuo 5,3 iki 5,7 kg veikliosios medžiagos, Lietuvoje – nuo 1,3 iki 1,42 kilogramo. Taigi, mūsų ir Prancūzijos problemos – skirtingos“, – sakė ji.

Jai pritarė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas, papasakojęs apie ES jaunųjų ūkininkų tarptautinę konferenciją, kurioje gvildentos panašios temos. „Parsivežėme iš konferencijos žinutę – spręskime ne pasaulio, o Europos Sąjungos, dar geriau – nacionalines problemas“, – sakė jis.

LAAA direktorės manymu, draudimai ir bet koks perspaudimas skatina šešėlį. Kaip pavyzdį pateikė neonikotinoidus.

„2018 m. nuspręsta juos uždrausti, tikintis gerų rezultatų. Neišėjo taip, kaip norėjome. Dabar šie produktai parduodami nelegaliai, jų klastočių yra rinkoje“, – akcentavo Z. Varanavičienė pabrėždama, kad reikėtų šnekėti apie efektyvinimą, o ne ribojimus.  

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas irgi pabrėžė, kad nereikia persistengti su draudimais.

Šiuo klausimu pasisakė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, kuris teigė, kad siekis trąšų ir pesticidų naudoti 50 proc. mažiau – laužtas iš piršto. „Nėra rimtų skaičiavimų ir pagrindimo“, – pabrėžė jis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Eimanto Pranausko manymu, kalbant apie ribojimus nereikėtų vadovautis procentinėmis idėjomis.

„Dabar užfiksuota, kad 50 proc. reikia sumažinti trąšų ir pesticidų, 25 proc. išplėsti ekologinius plotus. Iš tikrųjų šie skaičiai be turinio – tai tik gairiniai komunikato pareiškimai, ką Europos Komisija (EK) vadina idėjomis. Kol EK Europos mastu neatliko jų poveikio vertinimo, tai yra tik idėjos.

Reikia įvertinti ekonominį rezultatą. Koks bus rezultatas, jeigu sumažinsime naudojamų trąšų kiekį? (...) Imkimės tikro tyrimo, kad turėtume tikras ir realias derybines pozicijas dėl šių klausimų“, – ragino E. Pranauskas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Rimanto Petraičio manymu,  kalbant apie žaliojo kurso įgyvendinimą labai svarbi žinių inovacijos sistema.

„Ūkio lygmens praktikos itin aktualios, o tam reikia žinių, inovacijų. Kad tai pasiektume, reikėtų skirti daugiau dėmesio žinių ir inovacijų sistemai valstybės lygmeniu.

Kad mokslas, žinių skleidėjai ir konsultantai dirbtų išvien su ūkininkais. Tada žalioji kurso reikalavimus pavyktų įgyvendinti ekonomiškai neskausmingai ir veiksmingiausiais būdais“, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, bet kuriuo atveju strategija turės nusileisti į ūkius, t. y. reikalavimus reikės paversti praktikomis ir technologijomis, kurios padėtų juos įgyvendinti. Jam pritarė ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys.

„Šnekama apie inovacijas, o apie lėšas, kurios pasieks kiekvieną ūkį, kiek jų reikės, ne. Ūkiuose dažnai matau seną techniką.

Norint įsigyti naujos, reikia pinigų. Man prieš akis iškyla žemdirbiai, kurie nepajėgs jos įpirkti ir negebės prisitaikyti prie reikalavimų. Šie jiems taps iššūkiu“, – apgailestavo Kaimo reikalų komiteto narys.

Anot Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo, asociacija pasisako už žaliąjį kursą. Jis akcentavo, kad vertėtų atsižvelgti į tai, kaip elgiasi kaimyninės šalys: Lenkija, Latvija, Estija.

„Reikia įvertinti, kokią įtaką tai darys ne tik ūkininkams ar grūdininkams, bet ir logistikai, pramonei, kitoms su žemės ūkiu susijusioms šakoms“, – pridūrė K. Šimas.

Apie žaliojo kurso įgyvendinimo poveikį gyvulių augintojams vienintelis prašneko Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

„Remdamasis savo ir kiaulininkystės sektoriaus atstovų patirtimi galiu pasakyti, kad su modernizavimo priemonėmis neišspręsime gyvūnų gerovės klausimo“, – teigė jis.