Vilnius. Konkurencijos taryba ragina Seimo narius įvertinti vadinamojo pieno įstatymo nuostatas dėl pieno supirkimo kainos apskaičiavimo rodiklių bei poveikį konkurencijai.

Tokias rekomendacijas ji pateikė grupei parlamentarų paprašius įvertinti parengtą Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektą, kuriame nustatomi pagrindiniai pieno kainodaros principai.

Savo rašte Seimui institucija pasiūlė tikslinti tam tikras formuluotes, pavyzdžiui, įtvirtinti, kad pieno tiekimo sutartyse numatyti rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama kaina, turi būti vieši.

Taryba taip pat pastebėjo, jog derėtų tikslinti nuostatas dėl tiesiogiai į perdirbimo įmonę pristatomo pieno kainos ir į įstatymo formuluotę įtraukti ne tik pieno pristatymo būdo, bet ir žaliavos kokybės kriterijų.

Projekto rengėjams institucija taip pat rekomendavo įvertinti poveikį konkurencijai ir pateikti argumentus, paaiškinančius, kodėl planuojama tvarka yra būtina ir proporcinga keliamiems tikslams.

Įstatymo projektą balandį parengė kelios dešimtys parlamentarų. Jų teigimu, pieno pardavėjams bus aiškesnės verslo sąlygos, jie turės daugiau informacijos apie pokyčius pieno rinkoje, galės geriau planuoti veiklą. Be to, pakeitimai sustiprinus pieno pardavėjų galias rinkoje.

Siūloma reglamentuoti pieno kainodaros principus, apibrėžti pieno kainos, priedų, priemokų ir nuoskaitų sąvokas, nustatyti, kaip jos gali būti taikomos, apriboti nesąžiningų praktikų taikymo galimybes.

Nustatoma, kad pieno kaina turi būti sutartyje ir ji gali būti fiksuota arba apskaičiuojama pagal objektyvius rodiklius. Taip pat nustatomas įpareigojimas pirkėjui nustatyti aiškias priedų ir priemokų mokėjimo sąlygas.

Pieno pirkėjui būtų draudžiama nutraukti sutartį apie tai nepranešus pardavėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, taip pat vienašališkai keisti sutarties sąlygas.