Vilnius. Vyriausybė trečiadienį posėdyje pakeitė lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normą už trumpos rotacijos želdinių auginimą. Taip pat pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam Pieno įstatymo projektui, kuris numato supirkimo kainų reguliavimą ir kainodaros viešinimą.

ŽŪM siūlymu, už trumpos rotacijos želdinių auginimą skiriama degalų norma nuo liepos mažinama iki 40 litrų už hektarą (buvo 102 litrai).  

Anot ŽŪM, 102 litrų norma yra per didelė – veikla, kuriai reikia degalų, vyksta tik pirmais ir paskutiniais šių kultūrų auginimo metais, o gazolių norma skiriama kasmet.

Be to, patikslinta nuostata, kaip apskaičiuojama gazolio norma už deklaruotą grybų plotą. Nuo kitų metų atsisakoma galimybės jų plotus deklaruoti remiantis paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos forma.

Pasak ŽŪM, grybai neremiami tiesioginėmis išmokomis, todėl ir netikrinama, ar deklaracijos duomenys teisingi. Dėl to pastebėta, kad deklaravimu siekiama pasinaudoti kaip galimybe gauti didesnę dyzelino normą.

ŽŪM nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus. 

„Sustiprinus pieno pardavėjų galias rinkoje jie įgaus daugiau pasitikėjimo rinka, o pieno pirkėjams bus numatyta atsakomybė dėl nesąžiningų veiksmų“, – teigia ŽŪM.

Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas siūlo, kad pieno kaina turi būti nustatoma sutartyje, perdirbėjai įpareigojami nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą.

Siūloma, kad derybos tarp pieno pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais.

Anot ŽŪM, tokiu būdu būtų sujungiama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė neįvertinta laboratorijoje.

Už pažeidimus perdirbėjams bauda siektų iki 1 proc. nuo supirkto pieno vertės per ankstesnius metus, bet ne mažiau kaip 200 eurų. Jei pažeidimai nebūtų nutraukti, būtų skiriama 200 Eur bauda už kiekvieną dieną. 

***

Trečiadienį Seime aptartas dabar veikiantis vadinamasis Pieno įstatymas. Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo 2022 m. pažyma pristatyta Seimo Kaimo reikalų komitete.

Ataskaitą pristačiusi VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė teigė, kad 2022 m. agentūra atliko 66 planines ir 537 kryžmines patikras, draudžiamų nesąžiningų veiksmų nenustatė. Neplaninių patikrinimų negavus skundų nebūta.

Ji pabrėžė, kad Agentūra neturi pareigos kontroliuoti viso žalio pieno kainos. „Prižiūrima tik sudėtinę žalio pieno kainos dalis – tik bazinė, kuri pastaraisiais metais nekito, o visi kainos pokyčiai ir svyravimai susiję su priedais ir priemokomis. Pažymoje pateikiama agentūros išvada, kad nustatytu teisiniu reguliavimu nepasiekiamas nustatytas įstatymo tikslas“, – teigė Ž. Abelienė.

Tai, kad vadinamasis Pieno įstatymas neveikia ir būtina jį keisti, antrino ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Kaip žinia, galiojančio pieno įstatymo po Konstitucinio teismo išaiškinimo liko tik iškaba, rėmas, be jokių įgalinančių instrumentų. Tai mes judame link to, kad Pieno įstatymas veiktų“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.