Briuselis. Šią savaitę Briuselyje numatytas Europos Sąjungos valstybių narių atstovų susitikimas su ekspertų komisija aptariant glifosato naudojimo perspektyvas. Laikinas leidimas naudoti herbicidus su šia veikliąja medžiaga galioja iki 2017 metų pabaigos.

Numatytame Briuselio susitikime nebus priimama jokių sprendimų, nes valstybių narių pozicijos yra pernelyg neaiškios. Iki šiol tik Prancūzija ir Austrija paskelbė prieštaraujančios, kad būtų atnaujintas glifosato naudojimas.

Italijos žemės ūkio ministras Maurizio Martina šią savaitę savo nuomonę išplatino per socialinius tinklus. „Twitter" paskyroje jis parašė: „Ne glifosato naudojimo atnaujinimui. Italija yra tvaraus žemės ūkio lyderė. Stabdyk glifosatą!"

Reikalavimas uždrausti glifosato naudojimą Europos Sąjungoje siejamas su jo galimu kancerogeniškumu, t. y. vėžinių susirgimų sukėlimu.

Anot Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), nėra jokio pagrindo priskirti glifosatą kancerogenų klasei. Remdamasi šia išvada Europos Komisija gegužę pasiūlė atnaujinti jo naudojimo licenciją dar 10 metų (anksčiau kalbėta apie licencijos pratęsimą 15 metų). Tačiau politinės diskusijos dėl šios veikliosios medžiagos, kuri naudojama chemijos gigantų („Syngenta", „Barclay Chemicals", „Monsanto") produkcijoje, vis dar vyksta. Viena garsiausių šio preparato rūšių yra „Monsanto" gaminamas „Roundup".

Glifosato naudojimo priešininkai ginčija EFSA nešališkumą ir šios tarnybos teiginį apie herbicido saugumą, ir ragina Europos Komisiją kreiptis dėl nepriklausomo tyrimo į Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinę vėžio tyrimų agentūrą (IARC). IARC įvardija glifosatą kaip „tikėtiną kancerogeną".

Europos Komisija kreipėsi į Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), prašydama parengti galutinę nuomonę šiuo klausimu ir davė laikiną leidimą naudoti glifosatą iki 2017 m. pabaigos.  Šių metų kovą ECHA pateikė išvadą, kad „prieinami moksliniai įrodymai neleidžia klasifikuoti glifosato kaip kancerogeninės, mutageninės arba reprodukcijai kenksmingos medžiagos".

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas sustabdė kompanijos „Monsanto" atstovų, įregistruotų kaip parlamento lobistų, akreditavimą. Priežastis - „Monsanto" atstovai atsisakė dalyvauti Europos Parlamento klausimuose apie įmonės produktą.

Kovo mėnesį kilo vadinamasis „Monsanto Papers" skandalas, kuomet JAV teismo institucija pranešė, esą kompanija pasitelkė anoniminius autorius, kad šie parengtų mokslinę ataskaitą apie glifosato nekenksmingumą sveikatai. Šį pranešimą vėliau pasirašė nepriklausomi mokslininkai. Taip esą siekta įtikinti ES ekspertus, kad ši medžiaga nekenkia žmonių sveikatai ir todėl jos naudojimo licencija gali būti tęsiama.

Glifosato preparatai rinkoje naudojami daugiau nei 40 metų. Šiuo metu glifosato pagrindu pagaminti produktai sudaro 25 proc. pasaulio herbicidų rinkos.

Prancūzijos valdžios pranešimas apie būsimą draudimą naudoti glifosatą sukėlė ūkininkų protestus. Žemdirbiai teigė, kad jie atsidurs prastesnėje konkurencinėje padėtyje nei užsienio žemės ūkio produkcijos gamintojai. Be to, jų nuomone, importuojamuose maisto produktuose yra daug daugiau augalų apsaugos produktų pėdsakų.

ES sveikatos komisaras V. Andriukaitis yra pareiškęs, kad nori baigti mokslinę diskusiją apie glifosato poveikį. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) laikosi pozicijos dėl glifosato nekenksmingumo. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 m.  teigė, kad glifosatas yra „greičiausiai kancerogeniškas" (t. y. sukelia vėžį), o po keleto mėnesių pakeitė šią formuluotę į „nesaugus".

Europos piliečių internetinė kampanija prieš glifosato naudojimą, už kurios stovi žaliųjų organizacijos, per 4 mėnesius surinko daugiau kaip 1 mln. parašų. ES žemdirbių skėtinės organizacijos Copa-Cogeca teigia, jog nėra įtikinamų argumentų, kuriais būtų grindžiama būtinybė uždrausti naudoti glifosatą.

MŪ inf.