Vilnius/Jurbarkas/Kupiškis. Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad atkūrus nuosavybės teises į valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, tokių žemės sklypų nuomos sutartys su ūkininkais nenutrūks. Jas perims naujasis žemės savininkas, o ūkininkas ir toliau galės naudotis žeme, kaip numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Tačiau ūkininkai abejoja šio įstatymo įgyvendinimo skaidrumu, baimindamiesi, jog valstybinio turto naudojimą ir valdymą apibrėžiantys įstatymai gins ne paprastų žemdirbių, o tam tikrų verslo grupių ar įtakingų asmenų interesus.

Abejonės dėl skaidrumo

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis neabejoja, kad naujiems savininkams perėmus  valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų nuomą į savo rankas, atsiras dar viena virtinė ginčų ir nesutarimų. „Negi taip maža bėdų, su kuriomis nesusitvarkome. Aš šito nepateisinu ir nesuprantu. Skaidrumo tokia nuostata tikrai nepridės, kils nauji chaosai ir tiek. Jeigu jau valstybė ūkininkui išnuomojo, tai ir tegul taip lieka, kol nuoma baigsis, kodėl kitam reikia perleisti", -  svarsto J. Kraujelis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ūkiai valdo maždaug 12 tūkst. ha valstybės žemės ūkio naudmenų. Plotas, lyginant su nuoma iš fizinių asmenų, nėra didelis, tačiau padėtį komplikuoja tai, kad valstybinės nuomojamos žemės lopinėliai yra nedideli ir įsiterpę į bendrą plotą. 

„Daug vargo yra jau dabar, kai bendrovės net 73 -74 procentus žemės nuomoja iš fizinių asmenų, negi dabar ir valstybinę žemę teks po sklypelį tampyti", - gūžčioja pečiais J. Kraujelis, neskubėdamas daryti išvadų, kol neišanalizavo šio sprendimo motyvų ir skaidrumo saugiklių. 

Kad bet kokie sprendimai, liečiantys valstybinės žemės pardavimus ir nuomą yra slidus dalykas, įsitikinusi ir Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkė, Tauragės r. savivaldybės tarybos narė Regina Rimkienė.  Ji juokauja esanti balta varna tarp ūkininkų, nes pati neūkininkauja, tačiau dirbdama savivaldybėje iš patirties žino, kad su valstybine žeme nuolat iškyla įvairių nesklandumų. „Teko ne kartą išklausyti žmonių skundų, kurie daug metų nuomoja žemę iš valstybės ir staiga sužino, kad atsirado savininkas, kuris dėl įvairių priežasčių ketina tą žemę išnuomoti kitam", - pasakoja R. Rimkienė.

Tauragiškė svarsto, ar šis įstatymas nebus tik dar vienas priešrinkiminis triukas, nes probleminės ne vien ilgalaikės sutartys. Daugiausia akibrokštų patiria ūkininkai, kuriems sutartis reikia pratęsti kasmet. „Štai kur tikra problema - ateina žmogus sutarties prasitęsti, ir tik tada sužino, kad jo nuomota valstybinė žemė jau nupirkta. Apmaudu, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra praktikos perspėti ūkininką dėl nuomojamos žemės pardavimo", - sako R. Rimkienė.

Sukčiams - žalia šviesa?

LŪS vicepirmininko, Jurbarko r. ūkininko Raimundo Jovarausko nuomone, jokios garantijos, kad naujasis valstybinės žemės savininkas ir toliau nuomos savo žemę ūkininkui, nėra. „Nuosavybė, suprantama, yra nuosavybė, žmogus turi teisę ją atgauti, tačiau ūkininkams reikia papildomų saugiklių - garantijos, kad bent penkerius metus bus galima naudotis iš valstybės nuomota žeme", - sako R. Jovarauskas, tuo pačiu įvardindamas kur kas rimtesnę problemą - nesibaigiantį maratoną su žemės grąžinimo išvadomis, suteikiančiomis teisę gauti sklypą kitoje šalies vietovėje, kur dar likę laisvos valstybinės žemės arba miško.

„Nors buvo pažadėta, kad žemės atkėlimo išvadų jau nebus, bet, matyt, tas žaidimas tęsiasi. Neįsivaizduoju, kiek dar tai truks. Žemės grąžinimas jau seniai turėjo būti sutvarkytas ir jau turėjome apie jį pamiršti. Pats turėjau tokį atvejį, kai nuomojamą žemę įsavinau, išsikirtau krūmus, nusausinau pelkę. Dvejus metus padirbau ir prašom: atsirado žmogus su išvada. Gavau brangiai nusipirkti iš to žmogaus, nors jis nė nesiruošė jos dirbti", - prisimena R. Jovarauskas, piktindamasis, kad taip yra ne tik su nuosavybės atkūrimu, bet ir nuoma.

Pasak pašnekovo, pusę valstybinės žemės yra išsinuomoję tie žmonės, kurie jos nedirba, o pernuomoja kitiems, nors įstatymas tai draudžia. Daugėja ir tų, kurie žemę skatina nuomoti be nuomos sutarties. „Nueina pas žemės savininką, sako, kam tu čia su sutartimi nuomoji ir moki mokestį valstybei, mes tau siūlome geresnes sąlygas - mes sėsime, o tu deklaruok. Žmogus ir susigundo, nes valstybė to nekontroliuoja, nors tai yra gryniausias plėšikavimas", - neslepia apmaudo R. Jovarauskas.

Tokiai nuomonei antrina ir LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas, ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius: „Mes gyvendami kaime aiškiai matome, kas darosi su valstybine žeme. Mūsų ūkininkai gal ir iš dalies yra patys kalti, kad per laiko neturėjimą, galbūt per išsilavinimo stoką ar nuovargį ne visada įsigilina į žemės pirkimo ar nuomos galimybes. Visos tokios neaiškios situacijos palankios taip vadinamiems „berniukams", arba tiems, kurie turi informaciją, ir geba ja pasinaudoti, nustumdami į šoną tikruosius ūkininkus. Šitos pasakos, kad ir toliau ūkininkai galės nuomotis nuosavybės teise įsigytą valstybinę žemę, yra nieko vertos, nepagrįstos".

„Jau 15 ar daugiau metų spaudoje pilna skelbimų - perku žemės išvadas, iš karto sumoku. Juk ne ūkininkai jas perka. Nupirkę išvadas biznieriai susiranda valstybinę žemę ir atkelia į ūkininko išdirbtos žemės vidurį. Paprastai tie laukai būna nedideli, bet ūkininkui strategiškai svarbūs, todėl iškart pakyla pardavimo arba nuomos kaina. Ir šiuo atveju nauji savininkai tikrai ras būdų, kaip dėl įvairių priežasčių nutraukti sutartį", - įsitikinęs Z. Aleksandravičius.

Baimę kelia nepasitikėjimas

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus negąsdina, kad visi sutartiniai santykiai ir visi įsipareigojimai pereis naujajam sklypo savininkui ir to sklypo nuomotojui. Jo manymu, problema ne tiek teisinė, kiek moralinė, kadangi ūkininkai į visus procesus, kurie susiję su žemės valdymu, žiūri su baime ir nepasitikėjimu. Ūkininkai nėra tikri, ar po šio įstatymo įsigaliojimo nepasikeis tvarkai ir nenukentės mažesni ūkiai.

„Neigiamas emocijas gimdo baimė. Ūkininkai dažnai jaučiasi nesaugūs, nors tokie dalykai, atrodo, ir negalėtų būti kitaip įstatymiškai išspręsti. Kas liečia valstybinės žemės pardavimus, daug silpnesnių ūkių savo laiku nebuvo aktyvūs, nesekė, kaip greitai keičiasi įstatymo normos, galbūt nepateikė naujo prašymo, kažko dar nepadarė ir tiesiog prarado nuomojamus plotus, paskui atitinkamai galimybę juos įsigyti ir visos dabartinės iniciatyvos kažką daryti su valdiška žeme tiesiog gimdo tų žmonių priešiškumą. Galbūt taip yra ir todėl, kad dažnai  valstybinio turto naudojimą ir valdymą apibrėžiantys įstatymai būdavo pakoreguojami pagal tam tikrų verslo grupių interesus", - svarsto R. Juknevičius.

Kolegai pritaria ir Z. Aleksandravičius, nepasitikėjimą skatinančia priežastimi įvardindamas ir dabartinius įvykius, kai dėl galimai supainiotų viešųjų ir privačiųjų interesų deklaruojant žemę tenka aiškintis ir pačiamNacionalinės žemės tarnybos vadovui. 

„Apie kokią teisybę ir pasitikėjimą įstatymu ir įvairiais saugikliais  mes galime šnekėti, kai vyksta tokie dalykai?", - klausia Z. Aleksandravičius, diskusiją valstybinės žemės pirkimo ir nuomos klausimais ketinantis surengti jau šiandien vykstančiame metiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime.

MŪ inf.