Kaunas. Per praėjusius metus ūkininkų ūkių mūsų šalyje sumažėjo 1 638 vienetais. Labiausiai ūkių skaičius krito Tauragės ir Utenos apskrityse, o štai Vilniaus apskrityje stebėta priešinga tendencija – atsirado beveik 200 naujų ūkių.

Gegužės mėnesį Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro paskelbtame statistiniame leidinyje „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai“ nurodoma, kad Lietuvoje 2020 m. sausio 1 d. buvo registruotas 114 181 ūkininko ūkis. Per metus (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) Lietuvoje nebeliko 1 638 ūkių.

Daugiausia ūkių įregistruota Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse, mažiausia – Telšių, Alytaus ir Tauragės apskrityse. Per 2019 m. ūkių skaičius mažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus. Daugiausiai ūkių sumažėjo Tauragės ir Utenos apskrityse (-295 ūkiai), mažiausiai – Alytaus apskrityje (-48 ūkių). Vilniaus apskrityje ūkių skaičius padidėjo 197-ais.

Ūkininkų valdomas bendras žemės plotas sudarė 1 mln. 377 tūkst. ha, vidutinis ūkio dydis – 12,06 ha. Iš 114 tūkst. ūkių 69 643 yra įregistravę ūkininkai vyrai, o 44 538 – ūkininkės moterys. Kitaip tariant, vyrai sudaro 60,99 proc., moterys – 39,01 proc. visų ūkininkaujančiųjų.

Jaunųjų ūkininkų - mažuma

Vidutinis ūkio dydis 2019 m. sausio 1 d. buvo 10,53 ha, o per metus padidėjo iki 12,06 ha. Ši tendencija fiksuota visose apskrityse. Labiausiai vidutinis ūkio dydis pasikeitė Šiaulių apskrityje (+3,56 ha), labiausiai sumažėjo Vilniaus apskrityje (-0,8 ha).

Vertinant ūkius pagal juose ūkininkaujančių asmenų amžių, 2019 m. sausio 1 d. dauguma ūkininkų (46 proc.) – asmenys nuo 40 m. iki pensinio amžiaus, 39 proc. ūkininkų buvo pensinio amžiaus. Jaunųjų ūkininkų buvo mažuma – 15 proc.

Per 2019 m. situacija nedaug pasikeitė: 2020 m. sausio 1 d. 47 proc. bendro ūkių skaičiaus sudarė ūkiai, kuriuose ūkininkauja asmenys nuo 40 iki pensinio amžiaus, 15 proc. –  jaunieji ūkininkai (iki 40 metų), 38 proc. – pensinio amžiaus ūkininkai. Per metus jaunųjų ūkininkų, t. y. asmenų iki 40 m. amžiaus, skaičius visose savivaldybėse sumažėjo 405 asmenimis.

Per 2019 m. gerokai sumažėjo ūkių, kuriuose ūkininkaujama su partneriais. Per metus ūkininkų, turinčių partnerių, skaičius sumažėjo 446. Bendras ūkiuose nurodytų partnerių skaičius siekia 8 055.

Ūkių paskirstymas pagal plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos rūšis yra toks: 59 proc. ūkių plėtojamas mišrus žemės ūkis, 31 proc. – augalininkystė, 7 proc. – gyvulininkystė, 2 proc. – alternatyvi žemės ūkiui veikla, 1 proc. – miškininkystė, 0,27 proc. – žemės ūkiui būdingų paslaugų veikla, 0,11 proc. – žuvininkystė.

Kas ketvirtas ūkis dirba vos iki 1 hektaro žemės

Šių metų sausio 1 d. duomenimis, daugiausia dirbama buvo ūkininkams nuosavybės arba įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) nuomos (panaudos) teise priklausanti ūkių žemė. Tokia žemė sudarė 89 proc. arba 1 mln. 76 tūkst. ha. Iš privačių asmenų nuomojamos pagal neįregistruotas NTR nuomos (panaudos) sutartis žemės dalis sudarė 7 proc. (82,5 tūkst. ha), iš valstybės nuomojamos žemės dalis – 4 proc. (44 tūkst. ha) visos ūkininkų naudojamos žemės.

Palyginti su 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, ūkininkams nuosavybės arba įregistruotos NTR nuomos (panaudos) teise priklausančios ūkių žemės dalis sumažėjo 3 proc., iš privačių asmenų nuomojamos pagal neįregistruotas NTR nuomos (panaudos) sutartis žemės dalis padidėjo 2 proc., nuomojamos iš valstybės žemės dalis padidėjo 1 proc.

Didžiausią ūkių dalį užima žemės ūkio paskirties žemė – ji sudaro 88 proc., 7 proc. – miškai, 1 proc. – vanduo ir 4 proc. – kita žemė. Lietuvoje vyrauja ūkiai, kurių plotas yra nuo 1 iki 5 ha, tai sudaro 33 proc. visų ūkių skaičiaus. 26 proc. sudaro ūkiai, kurių plotas yra iki 1 ha, 16 proc. – ūkiai, kurių plotas 5–10 ha.

Mažiausia yra stambių ūkių. Ūkiai, kurių plotas 150–200 ha, sudaro 0,36 proc., 200–300 ha – 0,33 proc., 300–500 ha – 0,22 proc., o daugiau kaip 500 ha dirba tik 0,07 proc. ūkių.

MŪ inf.