Kaunas, kovo 30 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlo apsispręsti, kurios organizacijos gali būti Žemės ūkio rūmų narėmis. Ūkininkų sąjunga mano, kad Žemės ūkio rūmuose turėtų būti atstovaujamos respublikinio lygmens šakinės organizacijos ar tokių organizacijų grupės – kitaip Žemės ūkio rūmai supanašės su Lietuvos kaimo tinklu.

Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje apsvarstyti ir suformuluoti pasiūlymai dėl Žemės ūkio rūmų darbo tobulinimo. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, yra neteisinga, jog respublikinės ir rajoninės organizacijos ŽŪR narystės požiūriu yra vienodai traktuojamos, nors savo svoriu jos akivaizdžiai skiriasi. „Jeigu Žemės ūkio rūmų narėmis gali būti rajoninės organizacijos, tai joms nėra prasmės jungtis į respublikines (nacionalinio lygmens) organizacijas, nes jos turi teisę tiesiogiai ir vienodomis sąlygomis dalyvauti ŽŪR veikloje", - sakė J. Talmantas.

Dabartinis ŽŪR Statutas nenumato jokių apribojimų organizacijai tapti nare, priklausomai nuo veiklos teritorijos, todėl visos rajoninės organizacijos gali būti ŽŪR narėmis.

LŪS kelia klausimą ir dėl narių atstovavimo ŽŪR suvažiavime. Šiuo metu kiekviena organizacija į suvažiavimą deleguoja po 2 balso teisę turinčius delegatus. LŪS pateiktose teisininkų išvadose rašoma, kad balsų suvažiavime gali būti tiek, kiek yra narių (jei šiuo metu ŽŪR priklauso 56 nariai, tai maksimalus balsų skaičius suvažiavime negali būti didesnis). Tiesa, vienas atstovaujantis asmuo gali turėti ir keletą balsų, jei jis atstovauja kelioms organizacijoms-narėms. Dabartinė tvarka prieštarauja Asociacijų įstatymui.

LŪS siūlo suvaržyti Žemės ūkio rūmų administracijos darbuotojų galimybę būti renkamais suvažiavimo delegatais, ŽŪR pirmininką rinkti slaptu balsavimu.

Pasak ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko, Rūmų veiklą būtina tobulinti. LŪS pasiūlymai bus aptariami. ŽŪR Statuto pakeitimams numatoma sudaryti darbo grupę.

MŪ inf.