Vilnius. Žemdirbių asociacijų atstovai teigia, kad Seime svarstomi mokesčių pakeitimai gali būti nepakeliami daliai ūkininkų bendruomenės, tad ketvirtadienį Vilniuje organizuojama įspėjamoji protesto akcija.

Įspėjamąjį protestą Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio taryba rengia prie Seimo, kai jame bus priimami mokesčių pakeitimai.

Numatoma, kad turėtų susirinkti ne mažiau kaip 100 traktorių bei 500 žemdirbių. Įspėjamoji akcija planuojama vienai dienai, organizatorių teigimu, jei tai nepavyks, ūkininkai yra nusiteikę viskam. „Šioje akcijoje jokia forma ir jokiu būdu nedalyvauja Žemės ūkio rūmai ir mes nesame atviri destrukciją keliantiems judėjimams“, – spaudos konferencijoje pirmadienį pabrėžė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas.

„Esame už nuosaikų mokesčių didinimą, bet ne už numautas kelnes. To vedini ir matuosime ketvirtadienį prie Seimo rūmų, kiek reikia traktorių Seimo buldozeriui nutempti“, – sakė A. Vanagas.

Anot jo, žemdirbiai yra nustebinti ir šokiruoti, kad su jais vėl nesikalbama, nes visos diskusijos su parlamentinėmis frakcijomis ir liko tik kalbomis, o tai ūkininkų bendruomenėje sukėlė didelį nepasitenkinimą.

Protesto organizatorių teigimu, kai kuriems žemdirbiams mokestinės naštos padidėjimas gali būti artimas ar viršyti 100 proc.

„Sutinkame prisidėti prie Lietuvos biudžeto papildymo, bet tik lygiai kaip ir visi verslai, neskaidant jų pagal verslo rūšis, kaip ir visi Lietuvos gyventojai – lygiomis proporcijomis nuo pajamų. Kategoriškai nesutinkame su politikų skubėjimu rengiant įstatymų pataisas ir neskiriant pakankamai dėmesio svarbioms detalėms išanalizuoti“, – teigia organizatoriai. 

Pasak Lietuvos ūkininko sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, žemdirbių asociacijų atstovai ne kartą ėjo ir kalbėjosi su Seimo nariais, frakcijomis, kitomis institucijomis ir aiškino savo poziciją, diskutavo dėl  planuojamų mokesčių pertvarkos, tačiau nebuvo išgirsti. 

„Grįžtame atgal į savo bendruomenes, asociacijas, atsiskaitome už nuveiktą darbą, bet, deja, mūsų nariai kalba, kad jūs nieko nepadarėte, ūkininkų pozicija neapginta. Įspėjamos akcijos iniciatyva yra išskirtinai tik iš apačios“, – kalbėjo R. Juknevičius, pridurdamas, kad dabar politikams jau teks bendrauti ir diskutuoti su minia prie Seimo.

„Norėjosi, kad tokios situacijos nebūtų. Vasaros laikas, darbymetis – tikrai nėra geras laikas ūkininkams blaškytis, užsiimti dar ir protesto akcijomis, bet situacija yra tokia nedėkinga, kad vis tiktais tenka tą daryti“, – sakė R. Juknevičius.

Anot jo, teks rasti kompromisą tarp didžiulio politikų noro didinti biudžetą labai siauros visuomenės dalies sąskaita. Pasak R. Juknevičiaus, Finansų ministerija savo skaičiavimuose pateikia, kad planuojami pakeitimai paliestų 7 200 ūkininkų, vis dėlto, anot jo, tai nėra tikslu, nes Ministerija savo skaičiavimams ėmė nuostolingus žemdirbiams metus.

Neramina GPM, VSD ir kelių mokesčiai

Žemdirbių atstovų teigimu, priėmus Vyriausybės pasiūlytus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus, mokesčiai augtų drastiškai, nukentėtų ūkininkų konkurencingumas.

Pasak A. Vanago, ūkininkai siūlo GPM uždirbantiems nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 20 proc., o ne iki 32 proc., kaip siūlo Vyriausybė, o pajamoms iki 60 VDU siūloma taikyti 15 proc.  apmokestinimą.

LGAA vadovo teigimu, GMP ūkininkams turėtų būti apmokestintas atsižvelgiant į jų apmokestinamų pajamų trijų metų vidurkį, kadangi šio sektoriaus pajamos kasmet itin svyruoja dėl gamtos sąlygų, situacijos rinkose

Kol žemdirbių atstovai savo poziciją aiškino spaudos konferencijoje, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienio posėdyje nepritarė ir Kaimo reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos siūlymui mažinti ūkininkų apmokestinimą.

Grūdų augintojų asociacijos vadovas taip pat teigė, kad protestų organizatoriai reikalauja GPM jiems taikyti atsižvelgus į jų trijų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, kadangi žemdirbių pajamos kasmet svyruoja dėl gamtos sąlygų, rinkos svyravimų.

„Vienais metais gali būti didelės jos, kitais metais gali būti minusinės. Tai sakome, kad turime mokėti vidurkiuojant. Nuo mūsų labai mažai priklauso, nes esame priklausomi nuo daugelio priežasčių“, – aiškino A. Vanagas.

R. Juknevičius priminė, ilgą laiką tęsiasi problemos ir su socialinio draudimo fondo įmokomis. Ir nors jau yra pripažinta, kad tai spręstina ir pažeidžią socialinį teisingumą, problema, tikėtina, bus išspręsta tik 2026 m., o iki tol atsiradusios problemos ir liks užmarštyje.

„Ūkininkai daug kalbėjo, kad įmokos į šitą fondą yra tokia sistema, kuri daro labai neproporcingą krūvį būtent vidutinio dydžio ūkininkams“, – sakė R. Juknevičius.

LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas atkreipė dėmesį į planuojamus kelių mokesčių pakeitimus. Anot jo, tai labai stipriai paliestų žemės ūkio sektorių ir ypač – pirminės produkcijos gamintojus. Šiuo metu ūkininkai gali išsipirkti kelių vinjetę ir mokėti už tam tikrą laiką. Dabar planuojama apmokestinti nuvažiuotą atstumą: už 1 kilometrą 26 centus. 

„Jei pienovežis nuvažiuoja 500 km per dieną, jis mokėjo kelių mokesčio apie 1 300 Eur, o pagal planuojamą įvesti naują tvarką jam reikės susimokėti 26 tūkst. Eur. Mes kalbame net ne apie kažkokius procentus, o apie kartus. 20 kartų (augsiantį – red.) apmokestinimą“, – pavyzdį pateikė G. Špakauskas. Anot jo, tai palies ir vežančius grūdus į uostą. 

„Visi pakėlimai paveiks ne tik žemės ūkio sektorių, bet paveiks ir maisto kainas. Dažnai viešojoje erdvėje girdime: kodėl maistas toks brangus? Tai prekybininkai, gamintojai nuolat įvardija vieną iš priežasčių – logistiką. Panašu, kad ji dar labiau brangs“, – kalbėjo LŪS vicepirmininkas, pridurdamas, kad ūkininkai reikalauja nekeisti esamos tvarkos būtent žemės ūkio produkcijos gamintojams ir taikyti išimtis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos ir Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Jonas Vilionis teigė, kad tokie numatomi pakeitimai silpnintų šalies žemės ūkio sektorių.

„Manau, susitiksime su premjeru, koalicijos nariais, bandysime įtikinti, kad nepablogintų sąlygų, kad mūsų ūkininkai galėtų gyventi, gaminti sveiką, gerą maistą ir aprūpintų išauginta nebrangia žemės ūkio produkcija Lietuvos žmones“, – kalbėjo J. Vilionis.

Premjeras: ūkininkams padaryta nemažai išlygų

Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad į dalį žemdirbių reikalavimų atsižvelgta, jiems padaryta nemažai išlygų, priimti kompromisiniai sprendimai. 

„Manau, jog vis tik mokesčius turi mokėti visi. Ir žemės ūkio sektoriui tikrai yra padaryta labai nemažai išlygų, priimti tam tikri kompromisiniai sprendimai, kuriuos realizuosime ir kitų įstatymų rėmuose“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.

Anot premjero, bus atsižvelgta į reikalavimą GPM ūkininkams taikyti atsižvelgus į jų trijų metų apmokestinamų pajamų vidurkį.

„Nes žemės ūkyje dažnai būna, kad vieni metai būna puikūs, kiti šiek tiek prastesni, todėl reikia subalansuoti tą mokamą mokestį, tai yra europinė praktika“, – sakė G. Paluckas.

Premjero teigimu, ūkininkų bendruomenė savo reikalavimus išreiškia konstruktyviai. „Žemdirbiai tikrai nesipiktina, jie pirmiausia išreiškia savo poziciją ir išreiškia ją labai konstruktyviai. Tiek teikiamų siūlymų pavidalu, tiek, na, tam tikra demokratine forma – piketu“, – sakė G. Paluckas.

„Senokai nesimatėme ir nematėme traktorių Vilniuje, tai dar kartą tai padarysime“, – pridūrė ministras pirmininkas.