Akademija (Kėdainių r.). Žemės ūkio ministerija yra pasiūliusi nurėžti 15 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų, kad būtų iš ko ateityje remti mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir ekologinius ūkius. Lietuvos ūkininkų sąjunga tam nepritaria ir ragina trūkstamų lėšų ieškoti kitose programose ir kreiptis į Vyriausybę.

LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija" birželio 16-ąją vykusiame išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje emocijų netrūko, ne kartą nuskambėjo abejonių, ar tikrai dabartinė valdžia yra žemdirbių pusėje, ar šaliai reikalingi pašalpų neprašantys ir savarankiškai sugebantys išgyventi smulkieji ir vidutiniai ūkiai.

Praeitą savaitę Žemės ūkio ministerijoje surengtame pasitarime buvo konstatuota, kad ateinančiais metais pradės stigti pinigų ekologiniam ūkininkavimui ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, todėl pasiūlyta perskirstyti Kaimo plėtros programos lėšas, perkeliant 15 proc. tiesioginių išmokų (I ramsčio) voko lėšų į kaimo plėtros (II ramsčio) voką.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius aiškino, jog nieko nekeičiant finansinė „skylė" 2020 metais išaugs iki 166 mln. eurų.

Ūkininkai piktinosi, kad pinigų deficitą užaugino valdžios sprendimai, vienas iš jų - neriboti paramos siekiančio ekologinio ūkio dydžio, taip atvėrus kelią į paramą tūkstančius hektarų valdančiai kompanijai.

Pasak S. Jasiaus, šiuo metu ekologinių ūkių rėmimui pinigų dar užtenka, metinis poreikis sudaro apie 40 mln. eurų. Jei situacija nebus pakeista, 2018 m. ekologiniams ūkiams trūks 9 mln., 2019 m. - 16 mln., 2020 m. 5 mln. eurų, iš viso 30 mln. eurų, tačiau ši suma yra palyginti nedidelė su mažiau palankių ūkininkauti vietovių poreikiais - jiems lėšų deficitas gali sudaryti 136 mln. eurų.

„Prižįstame, kad lūkesčiai buvo per dideli, atrodė, kad išsiteksime, tačiau atsirėmėme į finansines lubas. Svarstoma keletas scenarijų išeinant iš šios nepalankios situacijos. Vienas kelias - perskirstyti lėšas tarp I ir II Kaimo plėtros programos ramsčių, antras - dalį lėšų paimti iš tiesioginių išmokų, o dalį - iš kitų Kaimo plėtros programos priemonių, trečias - atsivėrusią duobę uždengtų valstybė biudžeto lėšomis", - aiškino S. Jasius, ragindamas nesigręžioti į praeitį, o prisidėti prie problemos sprendimo.

Jis minėjo ir kitus galimus sprendimus, pavyzdžiui, 2018-2020 m. iš viso nerinkti paraiškų iš ūkininkų, kurie ūkininkauja mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse; fiksuoti paramos lygį ir jo nekeisti.

Ūkininkai prašė paaiškinti, kodėl paramos siekiantiems ekologiniams ūkiams nebuvo nustatyta ploto riba? Anot J. Jasiaus, to neleidusi Europos Komisija, argumentuodama, kad parama skiriama ūkininkų praradimams kompensuoti, o ekologiškai ūkininkaujant praradimai apima visą ekologinės žemdirbystės plotą.

Ūkininkai siūlė griežčiau diferencijuoti paramą priklausomai nuo ploto dydžio, labiau atsijoti iš paramos gavėjų sofos ūkininkus (taip sutaupant paramai reikalingų lėšų), atisakyti pirmųjų hektarų išmokos, visas modernizavimui numatytas lėšas atiduoti ekologinių ir mažiau palankių vietovių ūkių rėmimui.

Į klausimą, kas ištiks mažiau palankių vietovių ūkius, kai dėl sumažėjusios paramos suprastės jų ekonominiai rodikliai ir jie negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, S. Jasius samprotavo, kad tai galėtų būti prilyginta nenugalimosios jėgos poveikiui ir nacionalinė mokėjimo agentūra neturėtų taikyti sankcijų.

Mažiau palankių ūkininkauti vietovių ūkiai deklaruoja apie 44 proc. viso šalyje deklaruojamo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto, šiose vietovėse sutelkta apie 55-60 proc. visų šalies ūkių, tad problema apima daugiau negu pusę visų žemdirbių. Neskyrus papildomai lėšų pasekmės gali būti skaudžios.

Kokių netekčių patirtų ūkiai, jei 15 proc. tiesioginių išmokų būtų perkelta į kaimo plėtrą? Anot S. Jasiaus, tuo atveju kiekvieno ūkio situacijų keistųsi labai nevienodai, priklausomai nuo, keliose priemonėse ūkis dalyvauja, pagal kokias schemas gauna išmokas.

Ministerijos valdininkas ragino žemdirbius priimti sprendimą, nes Lietuva kuo skubiau turi kreiptis į Briuselį leidimo dėl lėšų perskirstymo. Ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė suabejojo, ar Lietuva turi tokią teisę, nes pagal reglamentines nuostatas dėl lėšų perskirstymo tarp ramsčių reikėjo kreiptis dar iki 2014 metų rugpjūčio 1 dienos.

S. Jasiaus žodžiais, ministerijos teisininkai kitaip interpretuoja dokumentą ir mano, kad kreiptis dar galima iki šių metų rugpjūčio 1-osios.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumas dėl reglamento formuluotės paaiškinimo nusprendė kreiptis į europarlamentarą B. Ropę, o Žemės ūkio ministerijai pasiūlė trūkstamų lėšų ieškoti kitose Kaimo plėtros programos priemonėse (tose, kurios menkai naudojamos, nepopuliarios) bei kreiptis į Vyriausybę, primenant, kad net 2009 metais, kai Lietuva iš tikrųjų patyrė sunkią finansinę  krizę, Vyriausybė surado lėšų 25 proc. bendrajam žemės ūkio finansavimui.

„Dabar yra ekonomikos pakilimas, o koofinansavimui randama vos 15 proc. lėšų", teigiama LŪS nutarime, kurį buvo priimtas absoliučia balsų dauguma, vienam prezidiumo nariui susilaikius.

MŪ inf.