Vilnius. Siloso aikštelė ar mėšlidė – ne tik labai vertingi, bet ir labai brangūs ūkio statiniai? Ūkininkai teigia, kad esamas statinių klasifikavimas jiems apsunkina paskolų gavimą bei išpučia nekilnojamojo turto mokesčius.

Į šią problemą dėmesys atkreiptas Seimo Kaimo reikalų komitete. Pasak Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nario Donato Žvalionio, iššūkių kyla dėl Registrų centro taikomos pastatų klasifikacijos: dalis žemės ūkio statinių laikomi pastatais pagal statybų techninį reglamentą, o kita dalis – tokie kaip mėšlidės, grūdų bokštai, silosinės ir pan. – jau priskiriami inžineriniams statiniams. Pastariesiems netaikomas vietovės pataisos koeficientas, tad jų mokestinė vertė pakyla.

„Pastatyta nauja mėšlidė įvertinama Registrų centre pagal tokias lenteles ir jos kaina pasidaro šimtai tūkstančių. Kaip turtas ji tampa brangesne už butus ar namus Vilniuje, Kaune ar kituose didžiuosiuose miestuose.

Tai kitų žemės ūkio pastatų atžvilgiu sukuria netolygumą ir užkrauna didžiulius kaštus. Ir ne tik nekilnojamojo turto mokesčio“, – posėdžio dalyviams pasakojo D. Žvalionis. 

Anot jo, kai tokius pastatus tenka įkeisti bankams, tenka mokėti nemenkas sumas notarams ir hipotekos įregistravimo mokesčiams, o bankai tokius statinius ne itin vertina, nes, pavyzdžiui, betonuotos aikštelės Zarasų r. rinkos vertė yra labai maža.

Pasak D. Žvalionio, norint tai išspręsti reikėtų keisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, arba atitinkamu teisės aktu tokiai statinių grupei leisti taikyti vietovės paklaidos koeficientą.

Ūkininko teigimu, pastatams (pavyzdžiui, tvartams ar fermoms) galima taikyti vietovės paklaidos koeficientą, dėl jos vertė krenta.

„Pastatyta milijono vertės karvidė Registrų centro vertinėse išraiškose (pritaikius vietovės paklaidos koeficientą – red. past.) tampa verta 40 ar 50 tūkst. Eur pagal mokestinę vertę.

O silosinė, kurios kaina yra 100 tūkst. Eur, įvertinama 150-170 tūkst. Eur ir jai yra taikomas koeficientas lygus vienam (...) Tokia proporcija nėra teisinga, todėl turėtų būti taisytina“, – kalbėjo D. Žvalionis.

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vertintoja Božena Sinickaja paaiškino, kad tai, kaip vertinami tokie žemės ūkio veikloje naudojami inžineriniai statiniai, reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Jis taip pat numato, kad vietovės pataisos koeficientas taikomas ir nesudėtingiems kitos paskirties inžineriniams statiniams, tokiems kaip pavėsinės, šuliniai, nedidelės aikštelės.

Anot B. Sinickajos, jei Registrų centras į savo tvarkas įtrauktų ir kitokius inžinerinius statinius, kuriems galėtų taikytą tą koeficientą, tai prieštarautų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui.

„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra išimtis, kad fiziniams asmenims žemės ūkio veikloje naudojamam turtui nekilnojamojo turto mokestis netaikomas. Tai, turbūt, kalbant apie fizinius asmenius ir nėra iškilęs tas klausimas ir problema dėl verčių, kadangi jiems neapmokestinama“, – tai, kodėl tokios problemos iškilo tik dabar aiškino B. Sinickaja.

Problemas išklausiusi Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė teigė, kad šiam klausimui reikalingas kompleksinis nagrinėjamas, nes tai liečia nekilnojamojo turto mokestį, tad svarbu įsivertinti visus aspektus – kas ir kiek didės ar mažės, kokia galima įtaka savivaldybių biudžetų pajamoms.

Seimo narys Viktoras Pranckietis svarstė, kad vertinant turtą visada vertėtų atsižvelgti ir į jo galimo pardavimo vertę.

Išklausę pasisakymus Komiteto nariai nusprendė, kad šį klausimą būtina spręsti koreguojant teisės aktus.

„Išnagrinėjus šiuos prašymus ir pasiūlymus, siūlome Vyriausybei pavesti Finansų ministerijai, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir Registrų centru, parengti ir nustatyta tvarka Seimo rudens sesijai pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė.