Vilnius. Patvirtinus Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodiką, klausimų ūkininkams vis dar kyla, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai savu ruožtu pabrėžia, kad Metodika bus nuolat atnaujinama, tad tobulumui ribų nėra.

Praėjusią savaitę šis klausimas buvo aptartas kadenciją bebaigiančių parlamentarų Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Situaciją pristatęs NMA direktorius Fortunatas Dirginčius priminė, kada Metodika buvo parengta, kiek derinta su visuomene.

„Buvo aktyviai dirbama siekiant ją ištobulinti. Pakeista bene 70 proc. pirminio varianto, atsižvelgta itin plačia apimtimi į siūlymus. Atliktas testavimas“, – kalbėjo F. Dirginčius.

NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktorius Kšištof’as Dokudovič’ius atkreipė dėmesį, kad pilotinio projekto metu paaiškėjo, kad paklausimų sumažėja, pareiškėjams nebereikia pagrįsti skaičiavimų. Metodiką ištestavus ir patvirtinus, ji jau buvo įtraukta į rudenį vykusių šaukimų pasinaudoti parama supaprastinta tvarka priemonių įgyvendinimo taisykles.

Jis pabrėžė, kad Metodika taikoma kompleksiškai, atsižvelgiant į jau turimą techniką ūkyje. Kita vertus, ji ir toliau bus tobulinama.

Pasak K. Dukudovič‘iaus, anksčiau buvo vertinta remiantis sena medžiaga, dar 2012 m. parengta tuometinio ASU tyrimo ataskaita. Dabar, įvertinus, kad esama technika modernesnė, įvykę daug technologinių pasikeitimų, buvo nuspręsta inicijuoti naujos Metodikos sukūrimą.

F. Dirginčius paaiškino, kad Metodikos taikymas leis paraiškas įvertinti greičiau, ja vadovaujantis bus galima eiti trimis keliais. Jei parametrai atitinka numatytus, taikomas „žalias koridorius“, paraiška tvirtinama greičiau. Jei prasilenkiama su nustatytais parametrais, tuomet reikia pateikti pagrindžiančius skaičiavimus, ūkio planus, kas planuojame ateityje. 

„Trečias variantas gali būti toks, kad nors pareiškėjas pagal Metodiką neatitinka reikalavimų, bet nori įsigyti tam tikro gamintojo, brangesnę techniką, jis gali prisidėti savo lėšomis ir finansuoti tą skirtumą savo lėšomis. Sistema padaryta labai lanksti“, – teigė NMA vadovas.

Vis dėlto ne visi buvo nusiteikę optimistiškai. Posėdyje kalbėjusi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė teigė, kad nuo pat pradžių Metodika neramino daržininkus.

„Sakote, kad yra galimybė finansuoti perviršį savo lėšomis – tai pastato daržininkystę į labai nepatogią padėtį, nes specializuotuose daržininkystės ūkiuose kiekvienas įrengimas, galima sakyti, yra individualus, projektuojamas pagal ūki poreikius. Jis yra sąlyginai brangesnis pagal kitų ūkių poreikius, tai rėmimas daržininkystei sąlyginai bus pats mažiausias“, – kalbėjo Z. Cironkienė.

Jai atsakydamas K. Dokudovič‘ius teigė, kad Metodika bus taikoma kompleksiškai, įvertinant jau ūkyje turimą ir naudojamą įrangą. „Jei matome, kad yra daržininkystės projektas, skutikai naudojami gilesniam dirbimui, reiškia, kad traktoriaus galingumas irgi turi būti didesnis. Tokie dalykai vertinami. Nemanau, kad vienas ar kitas sektorius būtų nuskriaustas“, – aiškino NMA atstovas.

Jam antrino ir F. Dirginčius, aiškindamas, kad susitikimuose su socialiniais partneriais ieškota būdų, kaip logiškai pagrįsti Metodiką, kad joje atsispindėtų įvairių sektorių specifika. Ir nors iš pradžių dėl daržininkystės buvo klausimų, bet Metodiką tobulinant atsižvelgta, kad šiai sričiai reikia kur kas galingesnės, kitokių parametrų technikos nei augalininkystei.

Kritikos nestokojo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis, teigdamas, kad ši Metodika – žingsnis trisdešimt metų atgal. Jo nuomone, ydinga vertinti kilovatus, o ne technologijas, rinktis pigiausią variantą.

„Mums ūkyje reikia turėti nemažai geležies – ir lėkštinių skutikų, ir noraginių, dar visokios akėčios, akėtėlės, kad mechaniškai galėtume greitai, sparčiai dirbti. Gerokai skiriamės nuo chemikų. Pagal šitą metodiką kas suskaičiuota? (...)

Jei kalbame apie investicijas, kiekvienas ūkininkas geriausiai žino ko, už kiek ir kaip jam reikia. Jei nori nusipirkti normalų daiktą, pigus jis niekada nebus. Jei nusipirkti naują, technologijas atitinkantį traktorių, jis tarnaus 10-15 metų, jei pirksime tik kilovatus, po 5 metų jis nuolat bus servise, o ūkininkas bus užverstas neatliktais darbais. Lygiai taip pat su padargais, purkštuvais, kombainais...“ – kalbėjo S. Daniulis.

Parlamentarai ir NMA atstovai paragino jį teikti pastabas, nes, kaip minėta, Metodiką planuojama nuolat peržiūrėti. K. Dokudovič‘ius savu ruožtu pridėjo, kad Metodika su fiksuotais žemės ūkio technikos įkainiais neturi nieko bendro.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad Metodika yra rekomendacinio pobūdžio ir neturėtų būti taikoma visais atvejais. Jei ji naudojama sprendimams priimti, tuomet ją reikėtų įteisinti ministro įsakymu ar kitu teisės aktu.

Be to, parlamentinis Komitetas protokoliniame nutarime taip pat siūlo Žemės ūkio ministerijai apsvarstyti galimybę pareiškėjui skirti fiksuotą sumą technikai įsigyti, nepriklausomai nuo jos parametrų, o pareiškėjas pats spręstų, kokių parametrų ir už kokią sumą norėtų įsigyti techniką. V. Pranckietis sutiko, kad, matyt, vėl iškiltų klausimas dėl kai kurių sektorių ypatumų, tačiau pabrėžė, kad diskusijos šiuo klausimu turėtų būti tęsiamos.

„Jei pritariate vienbalsiai, galėtume palikti palinkėjimą būsimai ministerijai ir būsimam Kaimo reikalų komitetui, kad tie, kas bus, galėtų svarstyti toliau, jog nesustotume vienoje vietoje. Technologijos keičiasi, prie jų turėtume pritaikyti dokumentus pagal poreikį ir galimybes, kad ūkininkai galėtų kuo daugiau pasinaudoti jiems skirtais pinigais“, – reziumavo V. Pranckietis.

Šios kadencijos Seimas ir jo nariai darbą jau baigė, tad toliau šis klausimas ir jo parlamentinė kontrolė liks ketvirtadienį darbus pradedančiam 2024–2028 m. kadencijos Seimui.