Kaunas. Trečiadienio rytą Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje apsilankiusį žemės ūkio ministrą Andrių Palionį įvairių agrarinių sričių organizacijų atstovai tiesiog „užvertė“ klausimais, į kuriuos tikimasi neatidėliotinų atsakymų.

Į susitikimą su ŽŪR tarybos nariais atvykęs A. Palionis sakė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dirba įvairiais klausimais, bet šio meto svarbiausias darbas – būsimojo ES finansinio laikotarpio aktualijos: kiek Lietuvai pavyks išsikovoti lėšų ir kokiomis sąlygomis jos bus įsisavinamos. Nuo to, kaip bus remiamas mūsų žemės ūkis ateinančius 7 metus, priklausys, kaip žemdirbiai gyvens artimiausioje ateityje.

Žemės ūkio ministras ypač pabrėžė siekį išlaikyti kaime jaunus ūkininkus, todėl veiksmingesnė parama jiems turėtų būti vienas prioritetų.

Posėdyje dalyvavę ūkininkų atstovai teigė, pastebintys, jog per 5 metus (tiek, kiek nustatytas paramos laikotarpis) jauniems ūkininkams, pradedantiems nuo nulio, be turtingų tėvų paramos, nepavyksta sukurti gyvybingo ūkio. Todėl siūloma ateinantį finansavimo laikotarpį paramos terminą pratęsti iki 7 metų. Žemės ūkio ministras tokią mintį irgi palaiko.

ŽŪM planuoja būsimąją ES paramą suskirstyti į tris „vokus“ pagal ūkių dydį: smulkiems, vidutiniams ir stambiems ūkiams. Jiems paramos intensyvumas ir kitos sąlygos būtų skirtingos. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ministerijos užsakymu dabar rengia metodiką, pagal kurią ūkiai būtų skirstomi ne tik pagal veiklos sritį, bet ir pagal dydį. Ministras taip pat palaiko ne vieno žemdirbio, ypač smulkaus, mintis, kad būtų nustatytos išmokų „lubos“. Tačiau, kaip teigė A. Palionis, toks pat principas turėtų galioti visose ES šalyse, kad būtų vienodos „žaidimo taisyklės“ ir konkurencinė aplinka.

Trečiadienio rytą žemės ūkio ministras Andrius Palionis (antras kairėje) Žemės ūkio rūmuose susitiko su rūmų tarybos nariais ir aptarė aktualius žemės ūkio klausimus

Posėdžio metu žemės ūkio ministrui aktualius klausimus pateikė įvairių žemės ūkio sričių (jaunųjų ūkininkų, pieno ūkių, kiaulių, mėsinių galvijų augintojų, nederlingų žemių naudotojų, šeimos ūkių, miško savininkų, šiltnamių, sodų ir uogynų, kooperatyvų, veterinarų) organizacijų atstovai.

Aplinkosauga ir žemės ūkis – ar pavyks rasti kompromisų?

ŽŪR vicepirmininkas, Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas daug priekaištų išsakė dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų nesutarimų, dėl to, kad žemdirbiams aktualūs aplinkosaugos klausimai neaptariami ir nekoordinuojami tarp abiejų institucijų, kad tarp jų, taipogi žemdirbių organizacijų, daug nesusikalbėjimo. O tai kliudo rasti kompromisų. A. Palionis į šiuos priekaištus atsakė, kad su aplinkos ministru susitinka ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir aptaria svarbius klausimus, o po to juos sprendžiant dirba atsakingi abiejų ministerijų specialistai.

„Praėjusią savaitę buvau susitikęs ir su Latvijos bei Estijos žemės ūkio ministrais. Patikėkite, pas juos problemos dėl aplinkosaugos – tos pačios. Jie irgi kovoja su savo aplinkos ministerijomis dėl keliamų reikalavimų“, - sakė A. Palionis.

Su aplinkosaugos reikalavimais susijusių ir iki šiol vis dar neišspręstų problemų, apie kurias kalbėjo žemdirbių atstovai, yra ne viena. Tai – nuotekų dumblo tvarkymas, pašarų pakavimo plėvelės, tinklelio utilizavimas ir pan.

ŽŪR vicepirmininkas, Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas (kairėje) daug priekaištų išsakė dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų nesusikalbėjimo. O ŽŪR vicepirmininkas bei jaunųjų ūkininkų atstovas Vytautas Buivydas domėjosi paramos šiems ūkiams perspektyvomis

Nederlingų žemių ir žalinimo klausimai

Ukmergės, Ignalinos rajonų žemdirbių atstovai kalbėjo apie problemas, tebekamuojančias ūkininkaujančiuosius nederlingose žemėse. Įsigaliojus naujam vadinamųjų nederlingų žemių žemėlapiui, šio statuso neteko nemažai teritorijų. Jose ūkininkaujantys žemdirbiai 2019 m. dar gavo dalinę paramą, tačiau šiems metams ji nebebuvo numatyta. A. Palionis, žinodamas nederlingų žemių naudotojų problemas, teigė, jog sieksiąs, kad statuso netekusių teritorijų ūkiams ir už 2020 m. būtų rasta lėšų pereinamojo laikotarpio paramai. Be to, ministras pažadėjo iš naujo inicijuoti nederlingų žemių kokybės įvertinimą.   

Biržų rajono ūkininkė Vaidutė Stankevičienė pastebėjo, kad dabartinė Žalinimo programa yra neefektyvi, pernelyg biurokratiška ir neduodanti naudos nei patiems ūkiams, nei aplinkosaugai. Jos nuomone, reikėtų geriau išanalizuoti žalinimo priemonių poveikį ir būsimam finansiniam laikotarpiui sukurti efektyvesnes priemones.

Žemės ūkio ministro teigimu, žalinimo klausimai išsamiai nagrinėjami, galvojama į rėmimą įtraukti kalkinimą, taip pat bus daug dėmesio skirta bearimei technologijai ir pan.

Kokios smulkių ūkių perspektyvos?

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis pastebėjo, jog per pastaruosius trejus metus pasikeitė daug ministrų, tačiau žemės ūkio politika nesikeičia tiek, kad užtikrintų kaimo gyvybingumą.

„Pernai Briuselyje vyko pasaulinis žemdirbių forumas, kuriame pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į Europos bei kitų kraštų žemės ūkio analizę. Žemės ūkio komisaras pasakė, kad per 10 metų iš žemės ūkio gamybos pasaulyje pasitraukė 7 mln. smulkių ūkių. Tokia žemės ūkio politika, kokia buvo vystoma Europoje, negali toliau tęstis. Visose šalyse svarbiausia ne žemės ūkio pelnų siekimas, o kaimo žmogiškųjų resursų išsaugojimas. Lietuvoje dar yra registruota apie 100 tūkst. ūkių, o kartu su jų šeimų nariais susidaro apie 300 tūkst. kaimo gyventojų, kurie galėtų užsiimti žemės ūkiu. Deja, iš šiol jiems nėra sudarytos sąlygos, kad jie galėtų įsilieti į žemės ūkio gamybą ir konkuruoti bent jau vidinėje rinkoje“, - sakė V. Juodsnukis.

Kaip vieną problemų smulkiųjų ūkių veiklai jis įvardijo tai, jog iki šiol nėra sukurta vieningos konsultavimo-informavimo sistemos Lietuvoje. Konsultavimo tarnyba puikiai dirba su stambiais ūkiais. O smulkiesiems skirtų konsultavimo programų nėra. Pasak V. Juodsnukio, be švietimo, tokie žemdirbiai ateities neturės. Jie kažką naujo daryti bijo, arba neturi tam žinių, daro klaidų.

„Jeigu esminių pokyčių nepadarysime, daugelio mažų ūkių perspektyvos bus liūdnos. Jau dabar, svarstydami būsimojo ES finansinio laikotarpio gaires, turime viską labai gerai apgalvoti ir veikti kryptingai“, - akcentavo V. Juodsnukis. Jo nuomone, labai gerai, kad ateityje remiant ūkius būtų išskirti jų dydžiai, bet esminis dalykas – iš esmės nuspręsti, į kokį ūkį Lietuva orientuojasi? Į šeimos mažus ir vidutinius ūkius, į stambias bendroves ar dvarus?   

Susitiks dažniau

Paminėtos temos – tai tik nedidelė dalis klausimų, apie kuriuos kalbėjo ŽŪR tarybos nariai. Ir aišku, kad visų žemdirbius kamuojančių problemų per vieną dieną išspręsti neįmanoma.

Tiek žemės ūkio ministras, tiek žemdirbių organizacijų atstovai buvo tos pačios nuomonės, jog trūksta koordinuotų bendrų susitikimų, kurių metu būtų operatyviau aptariami aktualūs agrariniai klausimai ir jų sprendimo būdai.

Todėl ŽŪR su žemės ūkio ministru sutarė, kad nuo šiol tokius rūmuose vykstančius susitikimus organizuos reguliariai kas dvi savaites. A. Palionis, savo ruožtu patikino, kad niekada nepriima svarbių galutinių sprendimų nepasitaręs su žemdirbiais.

MŪ inf.