Vilnius. Vienos po kitos visuomenei derinti pateikiamos Strateginio plano paramos taisyklės. Parengtose paramos už pienines karves administravimo taisyklėse ūkininkai dar įžvelgia diskutuotinų detalių ir sako, kad dėl kai kurių nuostatų gali kilti problemų.

Antradienį nuotolinėse Lietuvos Kaimo tinklo dirbtuvėse primintos kai kurios paramos nuostatos, kurios jau pristatytos anksčiau. Vis dėlto didžiausia naujovė paramos laikotarpiu – kad išmokų dydžiai bus diferencijuojami pagal laikomų karvių skaičių.

Pasak taisyklių projektą pristačiusios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyr. specialistės Neringos Michailovaitės, tikslūs paramos dydžiai paaiškės po deklaravimo, kai pagal metodiką, kurią ketinama patvirtinti vasarį, bus apskaičiuota, kiek laikoma gyvūnų. 

Dar viena naujovė – išmoka už gyvūnų produktyvumo kontrolę (GPK). Pasak specialistės, šia parama siekiama paskatinti, kad kuo daugiau gyvūnų būtų įtraukiama į produktyvumo kontrolę. Už pieninę karvę papildomai numatoma skirti 10 Eur, jeigu laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo praėjusių metų balandžio 1 iki einamųjų metų kovo 31 dienos.

Tikėtina, kad parama gali būti didesnė

N. Michailovaitės teigimu, paramos administravimo tvarka iš esmės nesikeičia. Ji atkreipė dėmesį, kad prieš tai, paskelbus preliminarius galimus išmokų dydžius (tuomet skelbta, kad už pirmas 10 pieninių karvių išmoka galėtų siekti 170 Eur), kilo nepasitenkinimas, nes tokia naujojo laikotarpio parama būtų mažesnė nei 2022 m., kai išmoka siekė 190 Eur už pieninę karvę.

Specialistė ramino, kad skelbti skaičiai – pagal senesnius skaičiavimus, tad labai tikėtina, jog perskaičiavus dabar jie didės, mat išlieka pieninių karvių mažėjimo tendencija.

„Prognozuojame, kad pirmai grupei (laikantiems iki 10 karvių) išmoka tikrai turėtų būti didesnė. Buvo labai preliminarūs skaičiai. 2022 m. skirta 190 Eur už pieninę karvę. Pagal patikslintus skaičiavimus, pirmai grupei turėtų nesiskirti, bet dar sunku pasakyti, kiek ūkinių gyvūnų bus registre dar po keleto mėnesių. Tikslūs išmokų dydžiai bus patvirtinti po pasėlių deklaravimo“, – kalbėjo N. Michailovaitė.

Vėliau renginio dalyviai klausė, ar galimai išmokos didės visoms skirtingų dydžių grupėms. Specialistė teigė, kad proporcijos turėtų išlikti daugmaž panašios į tas, kurios skelbtos preliminarioje išmokų lentelėje.

Ar pasieks norimą tikslą išmoka už produktyvumo kontrolę?

Nuotoliniame reginyje dalyvavusi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė teiravosi, kodėl išmoką už produktyvumo kontrolę nuspręsta mokėti už praėjusius metus. Mat jei ūkininkas tai daro nuo 2022 m. balandžio 1 iki 2023 m. kovo 31 d., bet toliau nekontroliuos, išmoką vis tiek gaus, tad paskatos tai daryti toliau lyg ir nelieka – gauni tik už tai, kas jau buvo. 

Jai atsakydama N. Michailovaitė tikino, kad dėl to rengiant taisykles nemažai diskutuota, svarstyta išmoką skirti ir už 3 mėn. kontroliavimo, tačiau galiausiai nuspręsta, jog pasirinkus esamą laikotarpį bus skatinama tai daryti ilgiau ir nuosekliau. Dėl datų parinkimo abejonių taip pat būta, bet po įvairių galimų scenarijų svarstymo nuspręsta, kad taisyklių projekte įrašyta sąlyga bus optimaliausia. Vis dėlto R. Bernatonienė svarstė, kad tokiu atveju galbūt reikėtų pereinamojo laikotarpio, jog išliktų paskata kontroliuoti produktyvumą.

Tiek ji, tiek Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė pastebėjo, kad taisyklių 20.1 punkte, kuriame kalbama apie gyvulio identifikavimą, atsirado perteklinė nuostata – ūkininkas tokiu atveju bus įpareigotas pildyti duomenis ir Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR), ir Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnale (GAŽ-1 forma). ŽŪM specialistė teigė, kad ši nuostata parengta pagal aprašus ir ES reglamentus, tad realiai ji būtų taikoma tik tuo atveju, jei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorius patikros vietoje negali identifikuoti gyvūno, nes jis neįregistruotas ŪGR.

R. Bernatonienė svarstė, kad galbūt net tie aprašai ir jų nuostatos jau paseno. „Realiai visi duomenys jau perduodami elektroniniu būdu, kam dar rašytis žmogui atskirai ant lapuko? Išeina tarsi pertekliniai žurnalai žurnalams“, – kalbėjo augintojų atstovė. ŽŪM specialistė patikino, kad bus bandoma peržiūrėti, ar šiuo klausimu dar įmanoma ką nors pakeisti.

Gali kilti keblumų dėl patikrinimų?

R. Bernatonienė atkreipė dėmesį ir į taisyklių 25 punktą, kuriame kalbama apie tai, kad ūkininkas per 48 val. nuo informavimo apie planuojamą pieninių karvių patikrą vietoje turi sudaryti tinkamas sąlygas VMVT pareigūnams ją atlikti. Jei leidimo nėra arba nesudaromos sąlygos, parama nemokama.

Pasak ūkininkės, reikia arba šį punktą tikslinti, arba numatyti papildomas išimtis, nes ūkininkas gali būti išvykęs ar sirgti. Tuo labiau, anot jos, neaiški formuluotė „nesudarytos tinkamos sąlygos“ gali būti interpretuojama įvairiai ir tikrintojai tuo galimai ims piktnaudžiauti.

N. Michailovaitės teigimu, kai ūkininko nėra ūkyje, kažkas juk vis tiek prižiūri karves, tad keblumų neturėti kilti, juolab kad tokia nuostata buvo ir anksčiau, bet skundų negauta. Pats terminas (48 val.) – reglamentinė nuostata, o vykę ES auditai parodė, kad į nuokrypius žiūrima griežtai.

Vis dėlto R. Bernatonienė ragino šį punktą peržiūrėti. „Šiais laikais ūkininkai atostogauja, turi darbuotojų, bet jie ir yra ūkio darbuotojai – dažnu atveju dirba su gyvuliais, o ne su dokumentais... Tai gali būti išimtiniai atvejai, bet svarbu, kad tai nebūtų fiksuojama kaip pažeidimai... Dėl naujų ar senų nuostatų – naujos rogės, darykime, kad būtų gerai. Kodėl neturime norėti jų keisti, kad būtų gerai?“ – kalbėjo R. Bernatonienė.

N. Michailovaitė teigė pasižymėjusi pastabą ir su kolegomis bandysiantys peržiūrėti, ar įmanomi kokie nors pokyčiai nepažeidžiant reglamento.

Posėdyje dalyvavę ūkininkai su ŽŪM specialiste taip pat diskutavo dėl pieninių karvių nepertraukiamo išlaikymo valdoje laikotarpio, reikalavimo per 7 kalendorines dienas į ŪGR suvesti ne tik pieninių veislių karvių duomenis, bet ir duomenis apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą).

2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už pienines karves administravimo taisyklių projektas su visuomene derinamas iki vasario 1 dienos.