Vilnius. Žemdirbių organizacijų vadovai, norėdami bendrauti su ministerija kaip socialiniai partneriai, priversti tapti lobistais.

Žemės ūkio ministerija pokyčius sieja su nauju Lobistinės veiklos įstatymu bei pačios ministerijos apsibrėžta bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir lobistais tvarka. Tos organizacijos, kurios neįsiregistruos lobistėmis ir kreipsis į ministeriją, gali būti pripažintos pažeidusiomis įstatymą.

Žemės ūkio ministerija jau pranešė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) apie įtarimus, jog Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS),  Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA), kooperatinė bendrovė „Bio LEUA“ beibendrovė „Žemaitijos pienas“ galbūt neteisėtai vykdo lobistinę veiklą. Dabar VTEK aiškinasi, ar savo veiksmais jos nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo draudimo užsiimti lobistine veikla neįsiregistravus lobistu.

Nesupranta, kodėl veikla gali būti neteisėta

Žemės ūkio ministerija kreipėsi į VTEK dėl to, kad bendrovė „Bio LEUA“ prašė ministerijos koreguoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles ir tuo galbūt nusižengė naujam įstatymui.

Bendrovės „Bio LEUA“, jungiančios 25 ekologinius ūkius, direktorius Nikolajus Dubnikovas portalui manoukis.lt sakė apie VTEK tyrimą nieko nežinantis.

„Į mane, kaip kooperatinės bendrovės vadovą, niekas nesikreipė, neinformavo, todėl nežinau, kokiais pagrindais pradėtas tyrimas. Jei, būdamas ūkininkas ir kelių asociacijų narys, kooperatinės bendrovės vadovas, išdėsčiau savo nuomonę dėl galbūt taisytinų ar koreguotinų dalykų, tai joks lobizmas. Sunkiai suvokiu, kodėl mus bando prilyginti lobistams.

Asociacija, kuri vienija ūkius, tam ir įkurta, kad atstovautų ūkininkų interesams, jų lūkesčiams, mūsų atveju – ekologiškos ir nacionalinės kokybės produkcijos augintojams.

Iki šiol, kaip socialiniai partneriai, išsakydavome ministerijai savo pastabas, lūkesčius. Dabar mus nori paversti lobistine organizacija. Ar mums pagrįstai taikomi tokie reikalavimai? Viliuosi, kad vis tik esame socialiniai partneriai,“–  dėstė N. Dubnikovas.

„Kodėl turime įrodinėti, kad nesame drambliai ?“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) galimai neteisėta lobistinė veikla siejama su mėšlo tvarkymo reglamentavimu. Paskutinėmis praėjusių metų dienomis laikinieji aplinkos ir žemės ūkio ministrai K. Mažeika ir A. Palionis pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Ūkininkus papiktino aprašo reikalavimas drausti laukuose laikyti mėšlą žiemą.

„Už mėšlo sandėliavimą laukuose grėsė baudos, susirūpinę ūkininkai kreipėsi į mus. Parašėme oficialų raštą žemės ūkio ministrui K. Navickui, argumentuodami, jog ankstesnių ministrų įsakymas pažeidžia ūkininkų interesus. Remdamasis tuo LŪS raštu, ministras įtarė, kad tai galbūt yra lobistinė veikla ir kreipėsi Į VTEK, – pasakoja LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Komisija mūsų paprašė dokumentų ir išsakyti Ūkininkų sąjungos poziciją. Taigi, turime įrodyti, kad nesame drambliai. Komisijai pateikėme savo argumentus: LŪS yra šimtametė organizacija, atgaivinusi savo veiklą 1989 m. Visą tą laiką Ūkininkų sąjunga buvo Žemės ūkio ministerijos socialinė partnerė, Seime dalyvavome formuojant žemės ūkio politiką. VisaLŪS veikla buvo ir yra vieša, o siunčiami raštai – oficialūs ir registruoti.

Mūsų veikla vieša, esame įsitikinę, kad siųsdami oficialų raštą, nebandėme paveikti nei ministro, nei ministerijos ir įstatymui nenusižengėme.

LŪS esame įregistruoti visuose registruose, kaip asociacija, kaip nevyriausybinė organizacija. Dabar mus verčia registruotis Lobistų registre. Tačiau esame vieša organizacija, nevykdome pokiliminės veiklos. Kitas dalykas, manau, kad tai valstybės reketas, nes registruojantis lobistu reikia mokėti žyminį mokestį, tai papildomos išlaidos. Įsiregistravę lobistais, kiekvieną raštą, jo kopijas dar turėsime siųsti VTEK. Tai naujas biurokratinis krūvis.

Jeigu VTEK priims sprendimą, kad mes esame neva lobistai, toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui“, – sako R. Juknevičius.

Ką sako Lobistinės veiklos įstatymas ir VTEK

Pagal naują Lobistinės veiklos įstatymą lobistu gali registruotis ne tik fiziniai, kaip anksčiau, bet ir juridiniai asmenys. Todėl per kelis pirmuosius šių metų mėnesius tapti jais suskato įvairios verslo organizacijos, asociacijos. VTEK duomenimis, šiuo metu į registruotų lobistų sąrašą įrašyti 195 asmenys,73 iš jų – juridiniai.

Lobistine veikla laikoma fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams ir kitiems viešojo sektoriaus atstovams, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Dabar atsiskaityti visuomenei turi ne tik lobistai, bet ir politikai bei tarnautojai, kuriuos jie įtikinėja.

Įstatyme apibrėžta, kas nelaikoma lobistine veikla. Jei asmuo, neįvardydamas konkrečių siūlymų keisti teisės aktą, išdėsto problemas bendrais bruožais, siūlo pasikalbėti ar padiskutuoti bendromis temomis arba pristato mokslinius tyrimus, tai nėra lobistinė veikla.

Lobistinės veiklos įstatymas nėra taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos advokatūrai, politinių partijų veiklai, asmenims, dalyvaujantiems viešuose posėdžiuose, ir kt. Tačiau verslo organizacijų veikla, kuri nepatenka į šias išimtis, traktuojama kaip lobistinė.

Portalui manoukis.lt pasidomėjus, ar minėtas įstatymas galėtų būti netaikomas LŪS – ilgiau nei šimtmetį gyvuojančiai nevyriausybinei organizacijai, VTEK pateikė tokį atsakymą:

„ <...> laikydamasi nekaltumo prezumpcijos principo bei siekdama nepakenkti atliekamo tyrimo objektyvumui, VTEK šiuo metu negali komentuoti konkrečių su LŪS susijusių aplinkybių.

VTEK nuomone, jeigu asociacija savo iniciatyva rengia ir minėtiesiems viešojo sektoriaus atstovams teikia siūlymus dėl teisės aktų, jų projektų rengimo, tokia jų veikla laikytina lobistine veikla, kurią ši asociacija gali vykdyti tik įsiregistravusi lobiste. Atkreipiame dėmesį, kad asmenims, kuriems netaikomas minėtas įstatymas, (pvz., viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos), bet kurie nori teikti siūlymus dėl teisės aktų, pakeitus Teisėkūros pagrindų įstatymą, šiemet atsirado galimybė savanoriškai tapti įtakdariais teisėkūrai,“– rašoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos komentare.

Taigi, Lietuvos žemdirbių organizacijoms, jei jos norėtų vykdyti veiklą, matyt, teks registruotis lobistėmis. Už įstatymo pažeidimą grėstų teisinė atsakomybė – bauda.

Veikiančių teisės aktų geriau nekritikuoti?

LŪS pirmininkas R. Juknevičius sako, kad tokiu pažeidėju galima tapti bent vieną raštą parašius, jei jame nurodomas koks galiojantis teisės aktas.

„Išeina, kad apie galiojančius teisės aktus, įstatymus nebegalima nei kalbėti, nei rašyti, nei siūlymų teikti. Nesvarbu, kad matosi to akto trūkumai. Juk Lobistų veiklos įstatymas sako: jūs nebekritikuosite įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie yra priimti; galite kalbėti tik apie tuos įstatymus, kurie dar rengiami, kai jie yra svarstymo stadijoje. Pasisakyti galėsime tik tada, jei valdžia pati nutars keisti teisės aktus ir leis mums apie tai prabilti“– aiškina LŪS vadovas.

Nacionaliniai lobistinės veiklos ypatumai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija – viena iš nedaugelio žemdirbių organizacijų, neseniai įrašyta į Lobistų sąrašą. Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, savivaldos asociacijos neturėtų būti verčiamos tapti lobistėmis.

„Lobistai turi veikti skaidriai, viešai, savo kompetencija įrodyti, kad jų siūloma priemonė ar teisės akto pakeitimas bus naudingas ne tik jo atstovaujamam asmeniui ar organizacijai, bet nepadarys žalos ir kitiems visuomenės nariams.

Tačiau versti savivaldos asociacijų, sąjungų vadovus, kurie demokratiškai išrinkti, o ne pasamdyti, registruotis lobistais nėra logiška ir teisėta. Manau, čia prasideda spaudimas demokratijai, kurią mes deklaruojame kaip aukščiausią valdymo formą.

Tam ir susibūrėme į sąjungas, asociacijas, kad atstovautume didelei savo narių grupei bendriems klausimams spręsti. Organizacijų vadovai nėra pasamdyti už tam tikrą užmokestį, kad būtų pasiektas vienas kuris tikslas.

Asociacijų, sąjungų veikla vieša, skaidri, matoma. Niekas nesitaria už uždarų durų pašnabždomis. Nėra taip, kaip kad vienas jaunas Seimo narys sakė: „aš nueinu pas ministrą ir viską sutariu“, o tie „lobistai užvers visokiomis nesąmonėmis“.

Negirdėjau, kad bent vienoje iš ES šalių veikianti žemdirbių asociacija, sąjunga būtų priversta registruotis kaip lobistinė. Čia prasideda nacionaliniai ypatumai“, – kalbėjo LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis.

ŽŪM keičia bendravimo su partneriais tvarką

Dar pernai gruodį vos paskirtas žemės ūkio ministras K. Navickas pareiškė norintis keisti nusistovėjusią ministerijos bendradarbiavimo su partneriais tvarką. „Didieji ūkininkai jaučiasi ŽŪM dalimi ir mano, kad ministerija turi jiems tarnauti. Tą norėčiau pakeisti“, – portalui delfi.lt sakė K. Navickas.

Šiemet ministerija pranešė, kad keičia bendravimo tvarką, per keletą mėnesių bus apibrėžti bendravimo su socialiniais partneriais ir lobistais aspektai.

Portalas manoukis.lt pasiteiravo apie naująją tvarką: ar dabar ministerija bendrauja tik su registruotais lobistais?

ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad šiuo metu ministras, viceministrai, specialistai susitinka su žemdirbių organizacijų atstovais, atskirų rajonų ūkininkais, aptaria aktualius klausimus. Yra parengtas teisės aktų projektas, kokia tvarka bus bendradarbiaujama su socialiniais partneriais ir lobistais.

„Dabar projektas keliamas į Teisės aktų informacinę sistemą, kad jį būtų galima pradėti derinti su socialiniais partneriais. Žemės ūkio ministerija siekia užtikrinti partnerystės principo taikymą, aiškumą bei skaidrumą įtraukiant ekonominių ir socialinių partnerių atstovus į sudaromas komisijas, taip pat skaidriai pasitelkti ekspertinę pagalbą.

Ministerijoje iki šiol nebuvo tvarkos, nustatančios ekspertų atrankos į ŽŪM sudaromų kolegialių organų, t. y. tarybų, komitetų, komisijų ir kitų nuolatinio pobūdžio kolegialius sprendimus priimančių darbo grupių veiklą, kai reikalingos specialios žinios, išsami esamos padėties ar užsienio šalių praktikos analizė. Be to, nebuvoaiškių nuostatų, kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų ne tik identifikuojami ir patvirtinami ŽŪM socialiniai-ekonominiai ir kiti partneriai, bet ir jų atstovų kvietimo dalyvauti konsultacijose ar diskusijose, siekiant pasidalinti žiniomis ir nuomonėmis, procedūra. Dėl minėtų trūkumų ministerija yra gavusi LR Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas, į kurias atsižvelgiant ir buvo inicijuoti minėti pokyčiai.

Žemės ūkio ministro įsakymu bus tvirtinami trys teisės aktai: ministerijos bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašas, ministerijos ekspertų atrankos į sudaromų kolegialių organų veiklą tvarkos aprašas bei ministerijos partnerių ir ekspertų etikos kodeksas.

Rengiant ministro įsakymą, įvertintos Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą, gerąją kitų institucijų praktiką ir kitus aspektus“,– rašoma ŽŪM Ryšių su visuomene skyriaus portalui manoukis.lt pateiktame atsakyme.

MŪ inf.