Kaunas. Apie poreikį pertvarkyti valstybės valdomą UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" kalbama ne vienus metus. Tačiau ledai pajudėjo tik dabar, kai naujai paskirta Žemės ūkio ministerijos vadovybė prakalbo apie būtinybę optimizuoti valdymą ir atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų.

Gruodžio pabaigoje Kaune vykusioje valstybės valdomų įmonių konferencijoje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas užsiminė apie valstybės valdomų įmonių laukiančias permainas, kurioms reikia rengtis. Susitikimuose su žemdirbių savivalda taip pat ne kartą kalbėta apie būtinybę optimizuoti valdymą, mažinti išlaidas, atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų, dalį jų deleguoti žemdirbių savivaldai, o dalį įmonių - privatizuoti.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) ir jai priklausantys pieno ūkiai ne kartą kritikavo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" (GPK) dėl jų teikiamų paslaugų kokybės ir monopolio. Ir dabar LGVA suskubo teikti pasiūlymus, kaip būtų galima pertvarkyti GPK veiklą. LGVA direktorius, Veislininkystės komiteto prie ŽŪR pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas su kolegomis parengė preliminarią schemą, kurią su ŽŪM atstovais ketino aptarti LGVA tarybos posėdyje. Į posėdį atvyko žemės ūkio viceministras Darius Remeika (nuotr. viršuje), ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Vaidas Prusevičius, ŽŪR laikinai vadovaujantis jų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, Lietuvos veislininkystės priežiūros tarnybos vadovas Vilius Rekštys. 

Į LGVA tarybos posėdį kiek nelauktai sugužėjo daug susidomėjusių siūloma GPK pertvarka

Sužinoję apie numatomą posėdį, į jį atvažiavo ir ūkininkų, ir GPK vadovai Alfredas Astikas, jo pavaduotoja Rita Naudužienė, taip pat nemaža grupė įmonės darbuotojų - kontrolės asistentų. „Pieno tyrimų" salėje, kur vyko susitikimas, atmosfera buvo labai įkaitusi.

„Esame sunerimę dėl GPK veiklos, tai rodo ir valstybės kontrolės išvados, kuriose rašoma, kad nesudarytos sąlygos gyvulių produktyvumą vykdyti efektyviai, rašoma ir dėl paslaugų įkainių diferencijavimo, atsižvelgiant į ūkių dydžius, į valdymo sistemas, į kontrolės asistentų darbo krūvius. Taip pat ir ministras Bronius Markauskas pastebėjo, kad daugelį veislininkystės įmonių reikia efektyvinti ir jos turi dirbti rinkos sąlygomis. Taigi, mes pagalvojome, kaip GPK veiklą padaryti efektyvesne, ir kad tai duotų galimybę daugiau uždirbti tiek kontrolės asistentams, tiek visiems, dirbantiems šį atsakingą darbą", - kalbėjo E. Gedgaudas, pristatydamas gyvulių produktyvumo kontrolės veiklos schemą.

Galimą Gyvulių produktyvumo kontrolės veiklos schemą siūlo LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas (kairėje) ir tarybos narys ūkininkas Tomas Raudonius

Iš pirmo žvilgsnio gana paini schema iš principo yra paprasta. Joje numatytas lėšų „vaikščiojimas" (per NMA, su „karvės krepšeliu" į ūkį), duomenų apdorojimas (ŽŪIKVC, „Pieno tyrimai" informuoja, kiek kuris ūkis turi kontroliuojamų karvių), kontrolė (jos prievolė tektų ŽŪR), mokymai ir kt., bet pagrindinė LGVA siūlomų pakeitimų esmė - pasirinkimo laisvė, t. y., konkurencija tarp gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugos teikėjų, kurie įgis tokią teisę pagal visus reikalavimus. Tai reiškia, gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugą galėtų teikti daugiau subjektų ir UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" monopolio nebeliktų, nors privatizuoti jos nesiūloma.

„Mes teigiame tris dalykus: pirma - gyvulių produktyvumo kontrolė reikalinga, be jos nevyks veislininkystės darbas, antra - reikia duomenų tikslumo ir operatyvumo, trečia - norint kokybiškos paslaugos, būtina konkurencija. Ir žmogus pats nuspręs, kurių subjektų teikiamos paslaugos jam priimtinesnės", - kalbėjo E. Gedgaudas, pridurdamas, kad kontrolė nėra priverstinis dalykas, bet ji reikalinga ir žmogus turi matyti naudą, pirkdamas šią paslaugą.

GPK vadovo A. Astiko manymu, planuojamomis permainomis bandoma sugriauti tai, kas kurta daugelį metų, nes „jokių netikslumų, ar funkcijų neatlikimo mes nematome." Vis dėlto, jeigu reikia, įmonė yra pasirengusi kai ką taisyti, nors „mūsų veikla nuolat gerinama."

GPK vadovas Alfredas Astikas (centre) nepritaria siūlomoms permainoms

Pasak viceministro D. Remeikos, ministerija visiškai pritaria GPK pertvarkai, nes daug kas numatyta valstybėje keisti, kad būtų optimizuotas valstybės valdymas. Jo teigimu, ministerija pati prašė LGVA pažiūrėti, kaip būtų galima praplėsti GPK paslaugų teikėjų ratą. „Ir mes šiandien susirinkome diskutuoti ne apie duomenų tikslumą ar netikslumą, o dėl GPK turimo monopolio. Gyvenimas pasikeitė, ūkininkai sustiprėjo, kai kurie jų patys sau šią paslaugą gali pasidaryti ir, ministerijos nuomone, pačios asociacijos taip pat gali atlikti GPK funkcijas pagal nustatytą tvarką. Taigi, ministerija pasisako už tai, kad šioje srityje atsirastų konkurencija, nes be konkurencijos nevyksta jokia pažanga", - griežtai nukirto D. Remeika.

Žemės ūkio viceministras Darius Remeika (kairėje) ir ŽŪR laikinai vadovaujantis jų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis pritaria, kad nebeliktų GPK monopolio

Bet akivaizdu, kad GPK atstovai, skirtingai negu ŽŪM, LGVA, kai kurie pieno ūkiai, nemato problemų nei dėl paslaugų kokybės, nei dėl konkurencijos. Be to, jų manymu, privatūs kontrolės asistentai gali nevažiuoti 20 km į ūkį, kuriame yra 5 karvės, arba ta paslauga mažam ūkininkui kainuos tiek, kad jam neapsimokės bandos kontroliuoti. GPK atstovai nesutiko ir su kaltinimais, kad jų duomenys kai kada būna netikslūs, kad jie nesutampa su bandos valdymo programos duomenimis ar parduodamo pieno kiekiu. Ir jie nemano, kad konkurencija yra reikalinga. Tiesa, A. Astikas lyg ir pritarė, kad konkurencija yra sveikas dalykas, tačiau jam buvo neaišku, kaip konkurencija padės gauti tikslesnius duomenis? Ar kaina ūkininkams nekils? Bet jam buvo atsakyta, kad pagal visus ekonomikos dėsnius konkurencija mažina prekės ar paslaugos kainą, o ūkininkas galės rinktis tą paslaugų teikėją, kurio teikiami duomenys jam nekels abejonių. E. Gedgaudas netgi bandė sakyti, kad „jūsų yra daug gerų specialistų, gal privačiai bus geriau dirbti?" „Čia yra užslėptas įmonės žlugdymas, - nesileido į kalbas Gyvulių produktyvumo kontrolės Šiaulių r. skyriaus vadovė Nijolė Stankevičienė. - Mums liks tik mažiukai ir savaiminis žlugimas neišvengiamas."

GPK konsultantė Danguolė Urbšienė (stovi) ir jos kolegės nemano, kad GPK duomenys būna netikslūs ir šiai įmonei reikia permainų

R. Krasuckis sakė, kad tam tikrų „reglamentinių niuansų" šioje pirminėje schemoje yra, tačiau nėra jokių kalbų apie GPK privatizavimą ar uždarymą. „Kalbame tik apie tai, kad atsiras konkurencija vykdant gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugas ir ūkininkas galės pasirinkti, iš ko pirkti tą paslaugą", - bandė aiškinti GPK atstovams R. Krasuckis.

Lukšių bendrovės Gyvulininkystės padalinio vadovas Kastytis Krištolaitis sakė, kad „juokinga ir graudu" klausytis: „Jūs, kontrolės asistentės, turite didžiulę patirtį, dauguma yra puikios specialistės. Juk naujai atsiradusiam, kuriam reikės jus nukonkuruoti, turėtų būti daug daugiau streso. Tai, ko jūs dabar taip paniškai bijote ir neigiate konkurenciją? Juk gali būti, kad toliau valdysite 80 proc. rinkos, jeigu esate geri specialistai. Kur problema, ko jūs taip bijote?" - nesuprato K. Krištolaitis.

Jam pritarė ir viceministras. „Jeigu jūs suvoksite tai, išliksite ir tobulėsite. Bet jeigu tik aklai sakysite „ne", nežiūrėdami į priekį, iškrisite iš žaidimo", - GPK atstovams teigė viceministras. R. Naudužienė atrėmė, kad GPK yra sukūrusi daug naujų veiklų.

A. Astikas taip pat bandė sakyti, kad konkurencijos nebijo, bet jam susidarė įspūdis, kad visą sistemą norima keisti todėl, kad GPK blogai dirba. „Todėl mes norime išgirsti, kas negerai", - sakė jis. Tačiau jų problemos vardintos ne kartą, be to, LGVA posėdžio tikslas ne toks, todėl ties darbo broko vardijimu ilgiau neapsistota.

Beje, ūkininkas Sigitas Stanaitis stebėjosi, kad GPK valdyboje tėra vienas ūkininkų atstovas, tačiau viceministras pažadėjo, kad jų greitu metu tikrai bus daugiau.

Viceministras D. Remeika, be kita ko, sako gėda, kad pirmieji su pasiūlymais suskubo LGVA, o ne pačios ŽŪM Gyvulininkystės skyrius, kuris formuoja valstybės politiką. „Čia mes turėjome priimti ugnį į save. Bet dabar, iš principo pritarę permainoms, turėsime visas mintis vystyti toliau ir įgyvendinti", - kalbėjo viceministras, pritariantis užsienio praktikai, kur ūkininkai patys valdo procesą. Ir jis pažadėjo, kad mažieji ūkiai nebus palikti „ant ledo".

Kai E. Gedgaudas reziumuodamas sakė, kad jau niekas neprieštarauja, jog vykdant GPK paslaugą atsirastų tretieji asmenys, GPK atstovai vis tiek pareiškė, kad jie su tuo nesutinka. „Mūsų nuomone, šiandien sistema dirba pakankamai efektyviai, bet jeigu yra kliūčių dar efektyvesniam darbui, tai yra taisytina, tobulintina, bet nereikia griauti", - gynėsi A. Astikas. 

Vėl teko aiškinti - griauti niekas nesirengia ir t. t. Taigi, jokio bendro sutarimo nebuvo rasta. Tačiau tai buvo tik pirmasis bandymas pasikalbėti, kaip būtų galima optimizuoti GPK veiklą. Sutarta diskusijas tęsti toliau ir kartu su kitomis asociacijomis, žemės ūkio bendrovėmis ieškoti bendro sutarimo. Aišku viena - permainos GPK veikloje neišvengiamos, nes laikas nestovi vietoje, o dalis pieno ūkių jau gerokai pralenkę šią įstaigą.

MŪ inf.