Vilnius. Šiemet gerokai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti naują mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką. 

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis sako, kad, nustatant žemės mokestinę vertę, turėtų būti eliminuojami vienkartiniai sandoriai.

Be to, jis siūlo įteisinti žemės mokesčio lubas dirbamai žemei, kuri turi apribojimų, pirmiausia aplinkosaugos, nesvarbu, ar jie yra vietiniai, ar europiniai. 

„Kai kuriais atvejais stipriai iškreipiama žemės rinkos vertė, ji labai laikina ir dėl to iškreipiama mokestinė vertė. De fakto tai yra įvykę.

2021–2022 m. kai kuriose vietose sudaryti komerciniai, tam tikri siauri intervenciniai sandoriai dėl dirbamos žemės – saulės ar vėjo jėgainėms statyti. Verslas mokėjo dvigubą ar trigubą rinkos kainą tik tuo duotuoju momentu“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėjo D. Dudutis.

„Tai sutapo su mokestinės vertės pervertinimu. O rinkos kainos tada buvo dirbtinai išpūstos. Nei iki tol, nei po to tokios rinkos kainos nebuvo ir nėra, o mokestinės vertės, tikėtina, tose vietose gerokai pasikeitė ir išsipūtė“, – pridūrė jis. 

Jo teigimu, į tokius vienkartinius sandorius neturėtų būti atsižvelgiama nustatant žemės mokestinę vertę.  

Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė komitete pranešė, kad šiemet 41 savivaldybė paliko galioti ankstesnius tarifus. 

Šiemet žemės mokestis yra didesnis – Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, ji padidėjo 43 proc.