Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas grįžo prie aplinkosaugos įstatymų pakeitimų paketo, tačiau diskusijose iškilus abejonėms, ar pataisos netaps trikdžiu žemdirbiams, vėl padaryta pertrauka iki kito komiteto posėdžio.

Rugsėjį komitete pradėjus svarstyti įstatymų paketą, reglamentuojančių ūkio subjektų atsakomybę dėl aplinkos taršos, nuspręsta, kad tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerijos turi rasti bendrą sutarimą ir atsižvelgti į socialinių partnerių pastabas, tad buvo padaryta pertrauka.

Komitetui šį trečiadienį vėl grįžus prie klausimo, prieš balsuojant už vieno įstatymo pataisas Seimo narys Algimantas Salamakinas teigė būsiantis už, bet esąs įsitikinęs, kad „ir prie dabartinio įstatymo viską labai gerai galima padaryti“.

Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui tikinant, kad šių įstatymų pataisų itin laukia jo krašto bendruomenė ir prašant palaikyti, nes gyventojai tikrai kenčia dėl teršėjų, Seimo narys Kazys Starkevičius klausė, ar sugriežtinus kontrolę teršėjams nenukentės ir ūkininkai.

Vieno įstatymo pakeitimams pritarus ir nusprendus siūlyti pagrindiniam, Aplinkos, komitetui juos tobulinti, atsižvelgianti į Kaimo reikalų komiteto siūlymus, ties kitais paketo įstatymais buvo sustota.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas teigė, kad tobulintinų vietų dar tikrai yra. „Yra keletas punktų, dėl kurių nesutarėme. (...) Leidimo sąlygose yra labai smulkmeniškai išaiškinta, ką ūkis gali daryti. Sakykim, kietosios dalelės. Įsivaizduokim, sandėliuoja pašarus. Derlingesni metai, reikia uždengti plėvele, ją praplėšė paukščiai, išbyrėjo grūdai. Sąžiningas inspektorius sakys, kad kietosios dalelės pažeidė aplinką. Jei tu turi šalia kaimyną, kuri yra diplomatas ir advokatas, tai tada turėsi komisiją (...) Tokios situacijos yra galimos ir mes turime tokių pavyzdžių, kai fermos persekiojamos tokių gyventojų. Šita vieta yra tobulintina ir siūlome padaryti didesnę diskusiją“, - apie galimas grėsmes kalbėjo A. Baravykas.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas klausė, kodėl probleminės situacijos nebuvo galima išspręsti sureglamentavus uostų krovos darbų taisykles

Diskusija kilo ir dėl to, kaip kietosios medžiagos, žaliavos, produktai gali būti išmetami į aplinką. Aplinkos ministerija teigia, kad tai turėtų būti daroma tik teisės aktų reglamentuojama tvarka arba kaip yra nustatyta leidimo sąlygose. Asociacijos tokio keitimo į įstatymą siūlo neįtraukti. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Dalia Židonytė teigė, kad yra labai aiškus Vyriausybės pavedimas, „susijęs su Klaipėdos problemomis“, sureguliuoti, jog žaliavos, produktai ir medžiagos nebūtų išmetami į aplinką, jei tai nėra reglamentuojama.

Aplinkos ministerijos atstovams tikinant, kad kiekvienas šiukšlės numetimas ar pabyrėjimas nebus traktuojamas kaip nusikaltimas ir ūkio niekas neuždarinės, o tai reglamentuojanti tvarka bus numatyta poįstatyminiais aktais, K. Starkevičius akcentavo, kad balsuojama yra jau dabar, o kada bus poįstatyminiai aktai – neaišku.

„Ūkininkas gyvenvietėje atsivežė 100 tonų grūdų, juos džiovina, pila ir dulka. Kaimynas skundžiasi. Kas jam bus?“, - klausė Seimo narys.

Tiek Aplinkos ministerijos atstovai, tiek Komiteto išvadų rengėjas Algimantas Salamakinas tvirtino, kad tvarka sugriežtinama bus tiems, kurie „vykdo didelę veiklą“, privalo turėti TIPK ar taršos leidimus, tad ūkininkų tai nepalies. Tačiau jiems buvo replikuojama, kad paukštynus ir kiaulių fermas, kuriems tokie leidimai būtini, tikrai palies.

„Šiandien tai liečia paukštynus ir kiaulių fermas. Palaipsniui prieisime prie to, kad ir kitur negalės dulkėti… (…) Man labai keista, kodėl nėra ruošiamos visiškai atskiros taisyklės, kurios taikomos uostų krovos darbams?”, - esminį klausimą uždavė A. Baravykas, teigdamas, kad nebūtina „kilnoti visų įstatymų“, jei opiausia problema – Klaipėdos uosto krovos darbų keliama tarša.

Jam antrino ir žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius, teigdamas, kad klausimas labiausiai susijęs su Klaipėda, tad ir spręsti turėtų atsiras dokumentas, reglamentuojantis krovą.

Tam, kad taršos problemą buvo galima išspręsti ir kitais būdais, pritarė ir žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė

„Turime laikytis teisinio stabilumo ir nereikia keisti įstatymo dėl to, kad yra vienas konkretus atvejis. Ir jei tai įmanoma nustatyta kitais teisės aktais, tai taip ir turėtų būti padaryta. Jei Klaipėdoje yra tokia situacija, tai nereiškia, kad tuos dalykus galime pritaikyti visiems žemės ūkio subjektams”, - teigė ir žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė.

Parlamentaras Petras Čimbaras teigė suprantantis Klaipėdos bendruomenės problemas, tačiau žvilgsnis turi būti platesnis – yra ir likusi Lietuvą.

Vis dėlto Klaipėdos Ketvergių ir Marių bendruomenės atstovė Raimonda Zaborė tikino kitaip, Seimo nariams priminusi ir Alytaus gaisrą. „Jūs patys stabdote įstatymų paketą, tačiau Alytaus situacijoje reikalaujate kompensacijos už pieną, nes patys ir nukenčiate nuo nevaldomos taršos, taršos leidimų išdavimo. Nuo viso to, kas ir yra įstatymų pakeitimuose, kad būtų kitaip (...) Turite suprasti, kad ūkininkas nėra visa Lietuva. Žmonės yra visa Lietuva”, - teigė moteris.

Reziumuodamas Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas siūlė nepamiršti, kad įstatymas galios visoje Lietuvoje ir visiems subjektams. Balsavimo metu nuspręsta sprendimą atidėti iki kito posėdžio.

MŪ inf.