Vilnius. Seimas leido nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas, kurios galiotų nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų. Jos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų.

Pasak „darbiečių", dabar minimali kaina siekia apie 147 eurus už toną.

Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas suabejojo, ar sprendimas išgelbės ūkininkus. „Negelbės, nes nepadengia savikainos", - sakė jis.

Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas siūlė nustatyti didesnę kainą - artimesnę Europos Sąjungoje esančiai vidutinei pieno supirkimo kainai: „Dabar tai būtų apie 24 euro centus".

Konservatorius Kazys Starkevičius įspėjo, kad pieno perdirbėjai dėl tokių pataisų kreipsis į teismus ir prisiteis milijonines kompensacijas.

J. Kondrotas sakė, kad pakeitimai pieno supirkėjams ir perdirbėjams apsunkins galimybes žemdirbių sąskaita išgyventi sunkmetį. Be to, numatomos baudos už reikalavimų nevykdymą - pirmą kartą bauda siektų 1 proc. metų apyvartos, o už pakartotiną pažeidimą - padvigubėtų.

Anot jo, ūkininkų, auginančių karves ir tiekiančių pieną, kantrybė jau išseko ir žemdirbiai ketina streikuoti.

„Darbiečių" duomenimis, dabar smulkieji pieno gamintojai gauna vidutiniškai 14,7 cento už litrą pieno, kiti - apie 16 centų.

J.Kondrotas priminė, kad anksčiau Lietuvoje buvo auginama 800 tūkst. karvių ir buvo primelžiama 3 tūkst. tonų pieno, o dabar tik 300 tūkst. karvių auginama ir ūkininkai primelžia mažiau negu 1,5 tūkst. tonų pieno.

Pataisose numatyta žemės ūkio kooperatyvams, kurių pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 proc. iš veiklos su jo nariais, leisti nustatyti kainą valdybos sprendimu.

Kaimo reikalų komiteto nario „darbiečio" Jono Kundroto parengtos pataisos priimtos ypatingos skubos tvarka, kurią pasiūlė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Už jas balsavo 93 Seimo nariai, o susilaikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Po balsavimo J. Sabatauskas replikavo, kad toks sprendimas nebus efektyvus. „Ar turime Lietuvoje nors vieną įstatymą, kuriuo nustatomos prekių ir paslaugų kainos? Neturime. Valstybė reguliuoja kainas šilumos, vandens, elektros ir kitas. Šitą dalyką buvo galima sutvarkyti visai kitaip: įstatyme nustatant principus, nustatant tvarkas,  nustatant institucijas, kurios tai daro. Tiesiogiai nustačius įstatyme, ką jūs balsuodami tai padarėte - neveiks", - kalbėjo J. Sabatauskas.

Seimas balsuodamas neatsižvelgė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Teisės departamento įspėjimą, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai.

Konkurencijos taryba: kainų reguliavimas prieštarauja konkurencijos laisvei

Tai, kad priimtos pataisos prieštarauja šalies Konstitucijai bei konkurencijos laisvei, antrina ir Konkurencijos tarybos vadovas. Pasak Šarūno Keserausko, norint padėti smulkiesiems ūkininkams, reikia skatinti juos kooperuotis, o ne reguliuoti kainas.

„Tai nedera su sąžiningos konkurencijos laisve. Yra Konstitucijoje įtvirtinta, kad Lietuvos valstybė yra rinkos ekonomika, kainų reguliavimas yra visiškai išimtiniais atvejais, šiuo atveju taip nėra ir nėra pagrįsta įstatymo lydimuosiuose dokumentuose. Jeigu kam Konstitucija nėra svarbus argumentas, tai toks įstatymo teigiamas poveikis abejotinas ir gali būti neigiamas. Kas iš to, jei bus minimalios kainos - pieno supirkėjai gali nepirkti pieno visai", - BNS sakė Š. Keserauskas.

Pasak jo, įstatymas gali paskatinti pirkti pieną iš užsienio, be to, gali kilti pieno produktų kainos, o dėl to nukentėtų vartotojai.

„Įstatymas gali skatinti pieną pirkti iš užsienio, taip Lietuvos pieno pardavėjai liks apskritai be jokių pinigų. Kitas dalykas, jeigu pirkėjai pirks pieną už brangiau nei superka, jiems kaštai padidėja. Kaip jie tai kompensuos - jie gali sumažinti kainas tiems, kuriems iki šiol mokėjo daugiau, nes yra ūkininkų, kooperatyvų, kurie gauna daugiau, nei įstatymas numato. Kitas dalykas, galima pakelti pieno produktų kainas ir nukentės vartotojai", - tikino Konkurencijos tarybos vadovas.

Š. Keserauskas teigė, kad ūkiai turi būti skatinami kooperuotis, stambėti ir tokiu būdu gaminti geresnės kokybės pieną, už kurį gautų daugiau pinigų.

Perdirbėjai: pataisos turės esminių pasekmių pieno pramonei

Nustačius minimalias pieno supirkimo kainas, pieno perdirbėjai sako, kad tai paskatins nebepirkti pieno iš kelias karves auginančiųjų bei turės esminių pasekmių visai pieno pramonei. Pasak Vilkyškių pieninės ir „Rokiškio sūrio" vadovų, nauja tvarka pakenks ir smulkiesiems ūkininkams, ir perdirbėjams.

„Mus privers šiuo atveju Seimas nebepirkti pieno. Aišku, yra numatyta, prieš kiek laiko reikia perspėti ir nutraukti sutartis, bet mus privers nepirkti. (...) Tik dalis pieno yra iš to smulkaus, socialinio ūkio. Aš kalbu apie keletą karvių auginančius tiekėjus. Mes iš jų tiesiog negalėsime ekonomiškai tai daryti. O jei trūks pieno, tai atsivešime. Negalvoju, kad Lietuva uždraus įsivežti, kai vienas pagrindinių Europos Sąjungos postulatų yra laisvas prekių judėjimas", - BNS sakė Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius.

Pasak jo, įstatymas pakenks smulkiesiems ūkininkams, nes iš jų nebeapsimokės pirkti pieno. Anot G. Bertašiaus, norint įsigyti pieno iš smulkaus ūkio, turinčio 2-3 karves, reikia rūpintis jo atvežimu, šaldymu, išlaikyti pieno surinkimo aikšteles. Tuo metu stambieji ūkininkai patys visu tuo pasirūpina, tad gauna aukštesnes kainas.

G. Bertašiaus teigimu, smulkiausi ūkiai už bazinių rodiklių pieną dabar gauna maždaug 120 eurų, stambieji - apie 200 eurų.

„Rokiškio sūrio" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa BNS sakė sutinkantis, jog įstatymas skatins nepirkti pieno iš smulkiųjų ūkininkų, tačiau pakenks ir perdirbėjams.

„Tai gali atnešti neprognozuojamų ir tragiškų pasekmių visam pieno sektoriui tiek perdirbėjams, tiek žemdirbiams, o plačiau pakomentuoti galėsime, kai įsigilinsime labiau, nes tokių atvejų nėra buvę", - sakė D. Trumpa.

B. Markauskas: kainos reguliavimas neigiamai paveiks pienininkus

Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko teigimu, toks sprendimas turės neigiamos įtakos didiesiems pieno gamintojams ir gali padidinti jų nuostolius.

„Žinokite, aš nustebęs, kad buvo priimtas įstatymas, nes teko kalbėti su kai kuriais politikais ir Žemės ūkio ministerijos žmonėmis. Mano giliu įsitikinimu, tas nieko neduos. Mes turime precedentą 2003 metais, kada buvo priimta 33 lietuviškų centų kaina už kilogramą pieno. Pieno perdirbėjai visiems mokėjo tokią kainą. Lygiai tas pats atsitiks ir dabar", - BNS sakė Bronius Markauskas.

Anot jo, įstatymas turėtų būti naudingas smulkiesiems ūkininkams - jų gaminamo pieno kaina padidėtų iki minimalios, tačiau didžiųjų pieno ūkių parduodamo pieno kaina kristų, ir tai turėtų neigiamos finansinės įtakos šiems ūkiams.

„Tai visiškai ne tas, ko mes norime. Turėtų būti parengta formulė, kad 50 proc. geriamojo pieno kainos prekybos centre turėtų būti mokama ūkininkui - turės kainą pakelti mažiesiems. Piniginė yra viena, todėl pinigų daugiau neatsiras nuo to įstatymo. Lyg ir socialinė lygybė, bet galvojant apie tai, kad šiandien visi dirba nuostolingai, tai dar prekiniam ūkiui dar padidinus nuostolius, yra visiškas krachas", - kalbėjo B. Markauskas.

BNS, MŪ inf.