Vilnius. Kai kur nuo kovo pabaigos yra liję tik kartą, miškuose skelbiamas aukščiausios klasės gaisringumas, tačiau žemės ūkyje oficialiai stichinės sausros skelbti dar negalima. Kaip keisti sausros kriterijus ir pagelbėti ūkininkams, diskutuota Seimo Kaimo reikalų komitete.

Tiek Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, tiek parlamentaras Juozas Baublys atkreipė dėmesį, kad jei jau miškingose teritorijose skelbiamas aukščiausios klasės miškų gaisringumas, tad kokios drėgmės dar galima tikėtis plynuose laukuose.

„Mes kalbame tik apie augalininkystę, o kas yra gyvulininkystėje?.. Pašarų bazė pasibaigusi, ganiava prasidėjusi – nėra kur ganyti. O tie, kurie išvarė, tuoj nuganys ir reikės ganyti tuos plotus, kuriuos reikėtų šienauti. Kaip tada paruoš pašarus?“, - problemos mastą brėžė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Vis dėlto, nors miškuose skelbiamas penktos klasės gaisringumas, žemės ūkiui galioja kitokia sistema ir stichinė sausra čia dar nėra skelbiama, nors ir meteorologai pripažįsta, kad yra tikrai labai sausa, o dabar taikomi kriterijai ne visada atspindi esamas sąlygas. Atitinkamai, nepaskelbus stichinės sausros negali įsijungti kompensavimo ir paramos mechanizmai.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjo Donato Valiuko, šiuo metu atliekami matavimai, skaičiavimai, yra inicijuotas projektas ir tikimasi, kad tai leis patobulinti sistemą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjo Donato Valiuko teigimu, trečdalyje Lietuvos vyrauja sausra, nors pagal oficialius kriterijus jos šalyje dar nėra

Seimo narys Kazys Starkevičius kalbėjo, kad tai – gera proga Komiteto nariams pasvarstyti ir suformuluoti rekomendaciją dėl finansavimo reikiamiems tyrimams atstatymo, o A. Stančikas ragino tiek Žemės ūkio ministeriją, tiek susirinkusius galvoti, kaip rasti sprendimą. „Jei žemdirbių tokia tvarka netenkina, turime ieškoti kitokios tvarkos“, - kalbėjo A. Stančikas.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė pasakojo, kad po sausų orų užslinkus dar ir šalnoms, situacija yra tikrai sudėtinga. „Pas mus žolė siekia vieną centimetrą, kai yra gegužės vidurys, karvių neturime kur ganyti“, - sakė D. Karalevičienė.

Seimo narys Juozas Baublys kalbėjo, kad jau nebesitikima, jog kas nors kompensuos nuostolius, tačiau labai svarbu peržiūrėti ūkininkams keliamus reikalavimus: prasideda deklaravimas, akivaizdu, kad kai kur pasėliai neatitiks tankumo reikalavimų. Ekologiniai ūkiai turi problemų su dobilais, kurie yra privalomi, tačiau nesudygsta jau antrus metus iš eilės. Gavusiems paramą ūkiams kyla grėsmė, jog nebus išlaikytas reikiamas pelningumas. „Nesiekiame, kad būtų kompensuota, bet, kad atsidūrę tokioje situacijoje, jie nebūtų dar ir baudžiami bei taikomos sankcijos“, - žemės ūkio ministerijos atstovams problemas vardijo J. Baublys.

Tuo tarpu Komiteto narys Algimantas Salamakinas priminė, kad nebeverta kalbėti apie klimato kaitą – ji jau smogė ir padarinius mato tiek miestiečiai, tiek gyvenantys kaime. „Gal tegul valstiečiai nebekelia tos ministerijos į Kauną, o užsiima strateginiais dalykais. Kad ministerija nebedirbtų gaisrininku, o kad turėtume strategiją, kad kiekvienam ūkininkui būtų aišku, ką daryti, jei nebus to derliaus...“, - pamatinių sprendimų ragino ieškoti Seimo narys.

Apie tai, kad kol kas „tik gesinami gaisrai“ kalbėjo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, ragindamas mažiau priekaištauti meteorologams, kad jie esą neskelbia sausros, o verčiau pamąstyti, jog jie neturi pakankamai duomenų rinkimo įrenginių.

Jam replikuodami tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Hidrometeorologijos tarnybos atstovai tikino, kad meteorologinių stotelių tinklo klausimas jau sprendžiamas. Ieškant variantų, kaip šį tinklą išplėsti, paaiškėjo, kad kelininkų naudojamos stotelės vis dėlto nėra tinkamos, tačiau reikalavimus atitinka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos IKMIS sistemai naudojamos stotelės, kurias ir bandoma prijungti. Tai leis išplėsti stotelių tinklą ir gauti daugiau duomenų.

Tai, kad stojusi sausra padėtį daro ypatingai sudėtinga, kalbėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis, primindamas, jog pernai neįvykdyti ūkininkų įsipareigojimai buvo perkelti į šiuos metus, tikintis, kad derlius bus geras. „Kaltinti vieni kitus galime, bet to neišspręsime. Sprendimo be Vyriausybės įsikišimo nebus. Matome, kad situacija katastrofiška“, - sakė LŽŪBA atstovas.

Žemdirbių atstovai tiek Seimo nariams, tiek Žemės ūkio ministerijos darbuotojams akcentavo, kad situacija - tikrai sudėtinga

Tuo tarpu žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas tikino, kad ministerijoje apie tai diskutuojama ir jau ruošiamasi kreiptis į Europos Komisiją, jog nebūtų taikomos sankcijos, leidžiama sušvelninti pasėlių įvairinimo reikalavimus, išmokėti tiesioginių išmokų ir KPP plotinių priemonių avansus iki 85 proc. ir imtis kitų priemonių.

„Mes tikrai pripažįstame ir suprantame, kad yra sausra, bet yra meteorologija, kuri pasako, ar yra sausra, ar ne. Pritartume, kad būtų peržiūrima, kaip būtų konstatuojama ta sausra, nes keičiasi klimatas ir matome pokyčius, kurie žemės ūkiui turi tikrai didelę įtaką“, - kalbėjo žemės ūkio viceministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir patys ūkininkai turėtų draustis, aktyviau prisidėti prie rizikos valdymo, juk kuriamas ir rizikos valdymo fondas.

Pasak V. Griciūno, dabar yra iki 70 proc. padidintas draudimo įmokų kompensavimas, o ir draudikai 2020 metams jau draudžia ir dėl sausros. Viceministras priminė, kad 2019 metams iš anksto niekas nesidraudė, o dalis susizgribo tik tada, kai užpuolė sausra.
„Kai sakome, kad reikia kažkaip prisidėti prie aplinkosaugos ir klimato kaitos, visi rėkia, kad išsigalvojimas. (...) Gal reikia išmokti dirbti kartu? Gal vis dėlto reikia atsisėsti ir šnekėtis, o ne atsidarius duris koja pareikalauti, kad mums reikia pinigų“, - emocingai apie būtiną visų indėlį kalbėjo V. Griciūnas.

Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas sutiko, kad sausra kelia grėsmę, pasakojo apie ketinamas taikyti priemones, tačiau prie rizikos valdymo aktyviau ragino prisidėti ir pačius žemdirbius

Jis pirminė, kad ir šiuo metu aktyviai diskutuojant melioracijos klausimais verta įsiklausyti į specialistų nuomonę, jog melioracijos šiai dienai jau reikia modernios – reguliuojamos, kuri galėtų ne tik nuleisti drėgmę, bet ir ją sulaikyti. „Reikia suprasti, kad tai yra bendras gėris ir reikia dirbti kartu“, - akcentavo viceministras.

Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, savivaldybės žemės ūkio skyrių yra paprašyta registruoti ir kaupti informaciją apie situaciją rajonuose ne tik dėl šalnų, bet ir dėl sausros.

Kaimo reikalų komitetas nuspendė prie šio klausimo grįžti po dviejų savaičių, gegužės 29 d., kai Žemės ūkio ministerija turėtų pateikti informaciją, kokios teritorijos yra nukentėjusios, kokių sankcijų neketinama taikyti ir kokia planuojama pagalba.

MŪ inf.