Vilnius. Pasėlių deklaravimo taisyklėms dedami paskutiniai štrichai, o žemdirbiams neramu dėl šiemet pirmą kartą taikomo socialinio sąlygiškumo.

Apie deklaravimo ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles trečiadienį diskutuota parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

„Neturėtų būti praktikos, kai taisyklės keičiamos prasidėjus deklaravimui, todėl įtraukėme šį klausimą anksčiau, kad būtų išgirsti siūlymai, abejonės iki paskutinių taisyklių štrichų. Kad galėtų sklandžiai ateiti iki deklaravimo pradžios, be streso, be papildomų pakeitimų procesas būtų suvaldytas“, – teigė Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Planuojamus pokyčius pristačiusi Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė teigė, kad didžiausi tiesioginių išmokų pokyčiai susiję su ekologinėmis sistemomis. „Pokyčiai susiję su Strateginio plano pakeitimu – integruota viskas, ką pavyko suderėti. Didžiausias pokytis – atsisakyta Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos“, – teigė J. Ašmonienė.

Dalyvaujantieji ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“ neprivalės skirti dalies ploto negamybinėms veikloms, daliai nebereikės rinktis ir veiklų komplekso. Patikslinti neariminės technologijos taikymo, tarpinių pasėlių išlaikymo terminai. Nemažai pakeitimų susijusių ir su geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimais. 

Socialiniai partneriai teigė pateikę pastabų dėl taisyklių. Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto Pranausko, Taisyklės pagerėjo, vis dėlto atsakymų į pastabas nesulaukta, nors, jo teigimu, kai kurios pastabos yra esminės. 

Tiek jis, tiek kiti žemdirbiai bei politikai turėjo pastabų dėl daugiamečių pievų apibrėžimo, GAAB ir dėl Valdymo reikalavimų (VR).

Žemdirbiai diskutavo dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių, buvo išsakyta kritikos ir dėl tręšimo, žurnalų pildymo, draudimo arti durpžemius ir su tuo susijusio galimo dirbtinio laukų skaidymo, įsitraukimo į tam tikras veiklas terminų.

Naujovė – socialinis sąlygiškumas

Nemažai klausimų kelia ir nuo šiemet galiosiantis socialinis sąlygiškumas arba dar kitaip vadinamos socialinės paramos sąlygos. Pasak tai komentavusios ŽŪM atstovės, jos susijusios su taikomomis darbo ir įdarbinimo sąlygomis, darbdavių pareigomis. Jei bus nustatyta pažeidimų, pareiškėjui bus pritaikomos sankcijos kaip ir VR ar GAAB atvejais.

Anot jos, pasitarimų su socialiniais partneriais metu identifikuoti rimti reikalavimai – nelegalus darbas, nelaimingi atsitikimai, darbo sauga. Identifikuotus reikalavimus artimiausiu metu planuojama patvirtinti.

Vis dėlto tokių sąlygų taikymas praktikoje tebekelia didelių abejonių. LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis klausimą dėl to kėlęs dar praėjusiai Vyriausybei. „Įdarbinant pagal kvitus galima dirbti 90 darbo dienų. Tokios apskaitos, jei pas mane ateis skinti obuolių studentas, o jis jau atidirbęs 90 dienų kažkur kitur, nėra. Darbo inspekcija sakys, kad aš jį įdarbinu nelegaliai, nes jis viršijo 90 dienų ir liksiu kaltas“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Dvejonių dėl to turėjo ir Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, teigdamas, kad žemdirbius tai labai neramina – už vieną nusižengimą jie bus baudžiami du kartus. Anot jo, jei jau tikrai taip liepia Reglamentas, tuomet reikia atskiros, rimtos diskusijos.

Pasak M. Maciulevičiaus, nelegalus darbas – labai plati sąvoka, kuri apima ir sisteminius, piktybinius pažeidimus, ir tiesiog žmogiškąją klaidą, pvz., darbymečiu sezoniniam darbui pasitelkus daug žmonių.

„Pirštinių nemūvėjimas jau yra darbo saugos pažeidimas. Ūkininkas instruktuoja šaltkalvį, kad užsidėtų akinius, bet ne visi tai daro, labai sunku stovėti prie kiekvieno. Jei tai bus pripažinta dideliu nusižengimu, be Inspekcijos skiriamos baudos dar bus pritaikytos ir išmokų mažinimo sankcijos.

Turime padaryti labai aiškią skirtį, labai aiškiai apsibrėžti. Darbo saugos atveju gali būti ypatingai nesaugios sąlygos, kurios iš tiesų kelia gyvybės klausimą“, – kalbėjo M. Maciulevičius, ragindamas rengti diskusiją ne tik su ūkininkais, bet ir darbo teisės specialistas. Jis ragino nepamiršti, kad ir specifika žemės ūkyje yra kiek kitokia, nei, pavyzdžiui, fabrike.

„Skirkime tam laiko. Temos labai skaudžios, o tų nusižengimų gali būti daug. Labai daug ūkininkų nuo to gali nukentėti tiesiog dėl žmogiškųjų klaidų“, – teigė Mindaugas Maciulevičius.