Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimai mažina administracinę naštą, palengvina sąlygas paramai gauti ir didina agrarinio sektoriaus atsparumą.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, Strateginis planas koreguotas atsižvelgiant į ūkininkų, paramos gavėjų asociacijų ir kitų suinteresuotų šalių siūlymus, taip pat į ES reglamentų pokyčius. Tad ne be reikalo šias permainas žemdirbiai vertina palankiai. Pakeitimams pritarė Europos Komisija.

„Pakeitimai džiugina, ypač lyginant juos su pirmaisiais metais, kai tik buvo patvirtintas Strateginis planas. Kasmet sąlygos vis gerėja, tad tikimės, kad kitąmet irgi bus pokyčių, žinoma, dar geresnių“, – ūkininkų bendruomenės reakciją į Strateginio plano pokyčius atskleidė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas.

Mažesnė administracinė našta

Vienas svarbiausių Strateginio plano pakeitimų susijęs su labai reikšmingais palengvinimais smulkiesiems ūkininkams. Ūkininkams, kurie deklaruoja iki 10 ha žemės, nebus taikoma paramos sąlygų laikymosi kontrolė, atitinkamai – ir nuobaudos. Vadinasi, smulkieji ūkininkai galės susitelkti į pagrindinę veiklą – ūkininkavimą – ir pasiekti geresnių ekonominių rezultatų.

Supaprastinti ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. Pavyzdžiui, minimalus žolinių augalų išlaikymo terminas (GAAB 5 ir GAAB 6) sutrumpintas iki kovo 1 d. (anksčiau galiojęs terminas – kovo 15-oji). Apsauginių juostų plotis prie mažesnių melioracijos griovių sumažintas nuo 3 iki 1 m (GAAB 4). „Šis pakeitimas ūkininkams labai svarbus, nes sumažės šalutinių darbų, kurie neturi nieko bendra su gamyba“, – sako G. Špakauskas.

Nuo 65 iki 35 proc. sumažintas ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privalu keisti pagrindinius pasėlius (GAAB 7). Pasak LŪS vicepirmininko, šis palengvinimas ūkininkams labai svarbus, nes tai jiems suteikia daugiau lankstumo ūkininkaujant.

Nauja ir tai, kad nuo šiol galima augalų kaitos reikalavimus įgyvendinti auginant antrinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą) ir ilgesnį laiką – 3 metus – auginti tas pačias kultūras toje pačioje vietoje (anksčiau buvo 2 metai). Visa tai ne tik mažiau varžys ūkininkus, bet ir leis efektyviau naudoti dirbamą žemę.

Svarbus pokytis – GAAB 8 standarto korekcija. Panaikintas reikalavimas 4 proc. ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams. Šį pokytį, pasak G. Špakausko, žemdirbiai vertina ypač palankiai, mat būtent negamybinių plotų atidėjimas ligi šiol kėlė daugiausia nerimo.

Dar vienas reikšmingas palengvinimas – kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ nebus taikoma Veiksmingumo ir efektyvumo metodika ir iki šiol taikytas gamybinių bei negamybinių veiklų susiejimas.

Keičiasi ir ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos. Tarkime, veiklai „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ mažiausias tinkamas paramai plotas sumažintas iki 0,1 ha (ūkiams iki 50 ha) ir  0,5 ha (didesniems kaip 50 ha ūkiams). Veikloms „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ dabar taikomas 0,5 ha plotas.

Siekiant mažinti administracinę naštą, supaprastinta paramos teikimo tvarka pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Nuo šiol galima įsigyti tam tikrą žemės ūkio techniką ir įrangą bei atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius taikant fiksuotus vieneto įkainius.

Teikiant paraišką paramai gauti, ūkininkams nebereikės teikti trijų komercinių pasiūlymų ir vykdyti pirkimų. Be to, planuojama dar labiau išplėsti technikos ir įrangos, kuriai taikomi fiksuoti vieneto įkainiai, sąrašą.

Naujos rėmimo kryptys

Strateginiame plane išlieka pagrindinės rėmimo kryptys: tvari žemės ūkio plėtra, konkurencingumo didinimas, inovacijų skatinimas. Kartu atsiranda ir naujovių.

Pavyzdžiui, pradėta įgyvendinti nauja priemonė „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“, skirta kovoti su Sosnovskio ir Mantegacio barščiais. Kompensacijos šiai veiklai sieks iki 773 Eur/ha.

Papildomai 40 mln. Eur nacionalinio finansavimo skirta investicijoms į žemės ūkio valdas. Tai padės modernizuoti ūkius, didinti jų energetinį efektyvumą ir skatinti inovacijas. Palankesnės sąlygos uždaro grunto daržovių sektoriui – siekiant lankstesnio paramos lėšų paskirstymo, iki 50 proc. padidintas galimas išmokos dydžio nuokrypis.

Pokyčių privalumų – ne vienas

Žemės ūkio ministerijos teigimu, lengvinamos paramos gavimo sąlygos suteikia naudos visam žemės ūkio sektoriui ir yra reikšmingos ūkininkams.

„Visi palengvinimai padės didinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, o kartu leis lengviau įgyvendinti aplinkos ir klimato politikos tikslus.

Dėl lengvesnių sąlygų padidės ūkininkų veiklos gyvybingumas, bus mažiau ribojami žemės panaudojimo būdai, mažiau prarandama pajamų.

Svarbu lengvinti paramos sąlygas, kad parama pasiektų kuo daugiau ūkininkų, nes tai turės teigiamą poveikį tvariam Lietuvos žemės ir maisto ūkio produktyvumo augimui“, – nurodo Žemės ūkio ministerija.

Lengvesnės paramos gavimo sąlygos ypač svarbios smulkiesiems ir pradedantiesiems ūkininkams, kurie dažnai susiduria su didesniais finansavimo sunkumais, stokoja paraiškų rengimo ir projektų įgyvendinimo patirties.

Paprastesnės procedūros ir mažesnė biurokratinė našta leis ūkininkams efektyviau naudoti paramos lėšas investicijoms į modernizavimą, technologijų diegimą ir kitas priemones, didinančias jų ūkių konkurencingumą.

Su visais Strateginio plano keitimais, patvirtintais EK, galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.