Vilnius. Praėjusių metų rudenį Seimui priėmus Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, įteisintos galimybės žemdirbiams steigti rizikos valdymo fondus. Tačiau konkrečios sąlygos, kaip jie būtų kuriami, kaip finansuojami iš Kaimo plėtros programos, kaip veiktų – dar tik pradedamos dėlioti.  

Vis pasikartojančios stichinės nelaimės daro didelį poveikį žemės ūkiui, atneša milžiniškų nuostolių ne tik ūkiams, bet ir valstybei, kai tenka skirti žemdirbiams kompensacijų. Tuo tarpu valstybės galimybės skirti lėšų nukentėjusiems ūkiams yra ribotos. Patirti nuostoliai niekada nebuvo kompensuoti 100 proc.

Pavyzdžiui, 1996 metais buvusi sausra, skaičiuojama, atnešė net 700 mln. litų nuostolių, iš kurių kompensuota 126 mln. litų. 2017 m. iškritę gausūs krituliai, 2018 m. sausra ūkiams atnešė po 180-200 mln. Eur nuostolių, kompensacijoms buvo skirta tik 18 ir 17 mln. Eur iš šalies biudžeto bei ES lėšų.

Dėl rinkos svyravimų 2015-2016 m. buvusi vadinamoji pieno krizė atnešė ūkiams 185 mln. Eur nuostolių, o kompensacijoms buvo skirta 96 mln. Eur valstybės biudžeto ir ES lėšų.

Todėl pastaraisiais metais buvo daug diskutuojama dėl sistemos, kuri leistų patiems žemdirbiams dalyvauti tarpusavio pagalbos priemonėse, padedančiose palaikyti pajamas ištikus gamtos stichijoms ar neprognozuotiems rinkos svyravimams.

Praėjusių metų rudenį Seimas priėmė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis įteisintos galimybės žemdirbiams steigti rizikos valdymo fondus. Tačiau – tai tik kelio pradžia. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kuria taisykles, kokiomis sąlygomis ir kaip veiktų minėtų fondų sistema.

Numatoma, kad rizikos valdymo fondai pradėtų veikti nuo 2022 metų. Vieną fondą galėtų steigti ne mažiau kaip 5 ūkininkai ar bendrovės. Fondus sudarytų narių įnašai, investicijos į vertybinius popierius ar terminuotus indėlius, taip pat valstybės biudžeto ir KPP lėšos.

Iš rizikos valdymo fondų būtų galima kompensuoti ūkių nuostolius, atsiradusius dėl rinkos veiklos sutrikdymo, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių.

Pristatė nuotoliniame susitikime su žemdirbių atstovais

Pirmadienį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotoje nuotolinėje diskusijoje su žemdirbių organizacijų atstovais ministerijos specialistai pristatė kuriamas sąlygas dėl šios priemonės finansavimo iš Kaimo plėtros fondo (KPP), prielaidas, kaip visa sistema galėtų veikti, kiek prie jos prisidėtų lėšomis žemdirbiai, o kiek – ES ir mūsų valstybė.

„Mes manome, kad šie fondai leistų operatyviau ir didesniu intensyvumu kompensuoti žemės ūkio patirtus nuostolius. Pagrindinis šių fondų principas yra privati, iš apačios ateinanti iniciatyva, kai patys žemės ūkio subjektai nori steigti fondą ir steigia. Patys steigėjai priima sprendimus ir dėl fondo išmokų. Taigi, fondas remiasi tarpusavio pagalbos principu“, – sakė Edvardas Makšeckas, ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas.

ŽŪM prognozuoja, kad laikotarpiu iki 2025 metų galėtų įsikurti bent 2 žemės ūkio rizikos valdymo fondai, kad šių fondų narių skaičius palaipsniui augtų po 20 ūkių kasmet, iki 80 ūkių 2025 metais.

Tokie fondai remiasi savarankiškumo principu, todėl patys dalyviai gali apsispręsti, koks tas fondas turėtų būti. Diskutuojama, kokiu lygiu fondo veikla būtų reglamentuojama. Pasak E. Makšecko, šiai dienai apibrėžta, kad fondas reguliuojamas tik tiek, kiek tai susiję su KPP parama. Kitos fondo veiklos NMA nekontroliuos.

Numatoma, kad iš KPP tinkamos finansuoti išlaidos būtų: administracinės fondo įsikūrimo; metinių įmokų į fondą papildymas; fondo pradiniam kapitalui; sumoms, kurios išmokamos ūkininkams kaip kompensacijos, finansuoti.

Pasak E. Makšecko, tokių fondų nauda būtų keleriopa: žemdirbiams sudaroma galimybė turėti apsaugą nuo visų rizikų santykinai mažais kaštais. Žemdirbių įmokos, skirtingai negu draudimo atveju, kaupiamos fonde, t.y. neprarandamos apsaugos laikotarpiui pasibaigus. Valstybė prisideda iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, naudojamos ES lėšos. Veikiant tokiems fondams, būtų geriau prognozuojama valstybei tenkanti našta kompensuojant ūkininkų patiriamas žalas.

Pasak ŽŪM, fondo dalyvių įmokos (susietos su pajamomis) galėtų sudaryti daugiau kaip 30 proc. fondo biudžeto. Tokiu atveju tai būtų 0,5-1 proc. ūkio pajamų, pavyzdžiui, 2-5 Eur tonai grūdų ar apie 3 Eur tonai pieno. Įstatinio kapitalo formavimui, kad paskatintų kūrimąsi, ministerija siūlo skirti po 1 tūkst. eurų vienam fondo dalyviui.

Šiuo ir pereinamuoju laikotarpiu, ŽŪM skaičiavimais, fondų sistemai reikėtų skirti 1,6 mln. eurų KPP lėšų. Tiesa, žalos išmokų dalis iš KPP lėšų per laikotarpį iki 2025 m. nebūtų kompensuojama, nes, pasak E. Makšecko, fondai dar būtų finansiškai silpni. Tiesa, tai kol kas tik prielaidos. Galimi ir kiti variantai.

Teks aptarti dar daugybę klausimų

Siekiant sukurti veikiančią fondų sistemą, dar reikia aptarti daug klausimų. Pasak E. Makšecko, su žemdirbių organizacijų atstovais reikės apsvarstyti, kiek Žemės ūkio rizikos valdymo fondų galėtų įsikurti, kiek juose dalyvautų ūkių (fizinių ar juridinių asmenų), kokios išlaidos turėtų būti remiamos iš KPP, koks galėtų būti dalyvio periodinės (metinės) įmokos į fondą dydis, kokia lėšų suma galėtų būti sukaupta fonde iki 2025 m.? Koks turėtų būti pradinis (steigiamasis) įnašas, įnešamas dalyvių ir/arba iš KPP?

Kaip sakė E. Makšeckas, ministerijai labai svarbu išgirsti žemdirbių nuomonę minėtais klausimais.

Tačiau pirmadienį vykusiame nuotoliniame susitikime ūkininkų atstovai, kurių prie susitikimo prisijungė apie dvidešimt, ŽŪM pateiktą informaciją priėmė gana pasyviai, nepuolė išsakyti kokių nors esminių įžvalgų, tik išreiškė tam tikrų abejonių ir pateikė klausimų.

„Tai, kad įkurti fondai įvykus nelaimei leis valdžiai, ūkiškai šnekant, nusiplauti rankas nuo nuostolių kompensavimo, jau aišku. Bet kaip jie veiks? Labai sunku šiandien pasakyti. Į fondą turės ateiti vienodo kalibro ūkiai ar bendrovės. Turiu galvoje ne plotus, o žemdirbystės kultūros lygį. Ar tą metodiką dėl žalų įvertinimo kiekvienas fondas rengs atskirai, ar bus parengta bendra?“, – klausė  Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovės Virginijos Žoštautienės teigimu, kuriant fondą turi būti pasitikėjimas jo nariais, kurie patys ir nustatys savo sąlygas bei tam tikrus įsipareigojimus.

Ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Vygantas Katkevičius pridūrė, kad kiekvienas fondas galės nusistatyti savas taisykles dėl išmokų apskaičiavimo ir pan. Aišku, metodiniai pasiūlymai turbūt bus parengti.

Ūkininkų atstovai teiravosi ir to, kada fondo dalyviai galėtų tikėtis kažkokių išmokų įvykus nelaimei ar kritus pajamoms?

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis kėlė klausimą, kaip būtų skaičiuojami ūkininkų pajamų praradimai, kai, pavyzdžiui, grūdų kainos nuolat svyruoja. Jo nuomone, šioje vietoje galimos įvairios manipuliacijos, rinkoje veikia įvairūs tarpininkai. Be to, ūkis derlių neparduodamas gali laikyti ne vienus metus. Taigi, vieni metai gali būti pelningi, kiti ne. Pasak S. Daniulio, svarbu nepalikti skylių manipuliacijoms, kad gudriausi negalėtų tiesiog pasipelnyti iš tokių fondų.

Produktas reikalingas, bet yra abejonių

Apie žemės ūkio gamybos rizikos valdymo fondus kalbėta ir praėjusį penktadienį vykusiame (LŽŪBA) prezidiumo nuotoliniame posėdyje. ŽŪM atstovams pristačius fondo veikimo principus, ūkininkas ir LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas teigė, kad nors įdirbis didelis, įstatymas jau yra, tačiau kyla dar labai daug klausimų. Jis išsakė viltį, kad, galbūt, daug kas bus išspręsta kuriant taisykles, tačiau kol kas trūksta skaidrumo ir aiškumo.

„Su nekantrumu lauksiu taisyklių, ar nepasitvirtins mano įtarimai, kad čia viskas pinigų įsisavinimui, o ne ūkių išgyvenimui sunkiais momentais (...) Keisčiausia, kad jei drausimės ne tik nuo aplinkos rizikų, bet ir nuo kainų kritimo ar dar kažko – kas pasakys, kur yra kainos kritimo taškas?“, – svarstė A. Bardauskas.

Jis taip pat kėlė klausimus dėl apskaičiavimo ir kompensavimo tvarkos, vedė paraleles su dabar esančiu draudimu. „Turime labai gerai apsvarstyti tuos dalykus. Pirmiausiai – skaidrumas, po to – labai gerai išdiskutuoti taisykles prieš jas tvirtinant, nes kitu atveju tai bus tik tuščias darbas“, – apie atsirasiančias galimybes žemdirbiams patiems kurti rizikos valdymo fondus kalbėjo A. Bardauskas.

Tuo tarpu „AUGA group“ vadovas Kęstutis Juščius teigė, kad tokių fondų galimybė – sveikintina. „Noriu pagirti, kad tai atitinka pasaulines tendencijas. Mes, kaip bendrovė, tikrai matome, kad tai labai reikalingas produktas. Todėl, kad ne visi verslai turi prisidėję pagalvių ir bankų sąskaitoje laiko pinigų blogiems metams“, – kalbėjo K. Juščius.

Anot jo, toks fondas reikalingas kaip paskutinis saugiklis ypatingai prastiems metams, juolab, kad ir bankai, matydami, jog žemdirbys ar įmonė dalyvauja tokiame fonde, gali žiūrėti palankiau ir taikyti kitokius finansinius instrumentus.

Lauks pastebėjimų ir pasiūlymų

Reziumuodamas pirmadienio diskusiją ŽŪM patarėjas E. Makšeckas irgi pripažino, kad patirties dėl šių fondų veiklos trūksta, nes nėra daug tokių priemonių, veikiančių tiek ES, tiek pasaulyje.

„Įrankis naujas, jis nėra visiems žinomas, todėl visų nuogąstavimai suprantami. Mūsų prielaidos irgi yra tik prielaidos. Taigi, reikės dar daug diskutuoti, kokius veiksmus turėtų atlikti tiek ministerija, tiek socialiniai partneriai“, – sakė E. Makšeckas.

V. Žoštautienė sakė lauksianti žemdirbių organizacijų pastebėjimų ir pasiūlymų fondų klausimais, o vėliau vėl žadama organizuoti dar vieną jų aptarimą. 

KPP priemonės aprašymo projektą su socialiniais partneriais Žemės ūkio ministerija numato derinti gegužės-birželio mėnesiais. Toliau vyks šios priemonės svarstymas KPP programos priežiūros komitete ir programos keitimo teikiamas EK. Rudenį būtų tvirtinamos KPP veiklos srities „Rizikos valdymo fondai“ taisyklės. O nuo 2022 m. pradžios jau būtų galima teikti paraiškas pagal minėtą KPP veiklos sritį.

MŪ inf.