Vilnius. Žemės ūkio taryba – žemdirbių savivaldos organizacija – reikalauja stabdyti Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną ir perspėja dėl galimų neigiamų padarinių.

Šiandien Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas ir Žemės ūkio tarybos vadovas Petras Puskunigis pareiškė, kad kelia susirūpinimą Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną, nes tai gali neigiamai paveikti europinės paramos panaudojimą šalies žemės ūkyje.

Kadangi Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas nepasieis be pereinamojo laikotarpio, o ministeriją paliko dalis profesionalų, P. Puskunigis abejojo, ar naujai priimtiems darbuotojams šis uždavinys bus įkandamas. Jo žodžiais, jau šiandien dalies svarbių klausimų sprendimas buksuoja.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad nors ministerijos perkėlimo į Kauną klausimas buvo įrašytas Vyriausybės programoje, visuomenė nebuvo supažindinta su perkėlimo padariniais.

Anot J. Sviderskio, Vyriausybė savo programoje kėlė tikslą „išanalizuoti galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio“, tačiau pasigendama analizės rezultatų. „Situacija tikriausiai buvo analizuojama, nes Vyriausybės programos priemonių plane atsirado nuostata „Ministerijų perkėlimas į naujas bendras patalpas“. Tai numatyta atlikti 2021 m. IV ketvirtyje, atsakinga institucija – Vyriausybės kanceliarija", – teigė J. Sviderskis.

Jo žodžiais, ministerijos perkėlimas yra visiškai neeilinis valstybės valdymo sprendinys, todėl jis turėjo būti pagrįstas ir išsamia analize, ir aukščiausios institucijos sprendimu, o ne rankos mostu.

LŽŪBA generalinis direktorius taip pat pasidalijo nuogąstavimais dėl, jo manymu, netinkamo valstybės įstaigų reorganizavimo (jungiant Valstybinę maisto ir veterinarijos ir Valstybinę augalininkystės tarnybas) bei įmonių (veislininkystės) privatizavimo.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto nuomone, kol dar nevėlu, būtina stabdyti ministerijos perkėlimą, nes priešaky – vien nežinomybė, t. y. niekas negali pasakyti, koks bus naujas ES žemės ūkio finansavimo laikotarpis, koks bus bendrijos biudžetas, kokių pasekmių turės „Breksitas“.

Pasak J. Talmanto, „reikia pabaigti griaučius dėlioti, nes kai reikės ant jų uždėti mėsą, gali nebelikti specialistų, kurie mokės tai padaryti“. Jis paragino baigti „revoliucijas“ ir pradėti dirbti atsakingai.

Nuotraukoje iš kairės: Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Nenašių žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovui Aušriui Macijauskui ministerijos perkėlimo į Kauną planas atrodo ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiškas. Jis įžvelgiąs vien žūtbūtinį politikų norą „užsidėti varnelę“, kuri praverstų rinkimuose. Situaciją, kuri susiklostė Žemės ūkio ministerijoje, A. Macijauskas pavadino chaotiška, nes darbų daug, o kalbėtis ne visada yra su kuo.

Jo manymu, pirmiausia reikėjo perkelti į Kauną ministerijai pavaldžias įstaigas, tačiau viskas daroma priešingai.

„Dėl perkėlimo į Kauną ministeriją jau paliko 71 darbuotojas“, – spaudos konferencijoje teigė Vita Jurgilienė, Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė. Jos žiniomis, apie 85 proc. dabartinio ministerijos aparato darbuotojų į Kauną nesikels.

Nenašių žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė pasidalijo nuomone, kad Žemės ūkio ministerijoje nelikę specialistų, su kuriais galima būtų rimtai aptarti problemas. Kaip pavyzdį ji pateikė sausros padarinių vertinimą (dalis Pietų Lietuvos regiono žemdirbių pripažįstami nukentėję nuo sausros, dalis – ne, todėl ir kompensacijų negauna).

Po spaudos konferencijos LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis portalui manoukis.lt papildomai komentavo situaciją:

„Įdomu tai, kad Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje, kurios rengime aktyviai dalyvavo tuomet vidaus reikalų viceministras, o dabar žemės ūkio ministras G. Surplys, nurodoma (citata): „Kaip vienas iš didžiausių darbdavių regionuose, valstybė taip pat turi išlaikyti ir kurti darbo vietas ne Vilniuje ir ne Kaune“. Praėjus vos daugiau nei metams pozicija staiga pasikeitė ir valdiškų darbo vietų kūrimas Kaune jau vertinamas kaip šio regiono plėtros elementas.

Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną nenumatytas nei Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programos įgyvendinimo veiksmų plane, nei Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Tačiau karštligiški, neturintys jokio teisinio pagrindo žemės ūkio ministerijos perkėlimo veiksmai prasidėjo, nors dar 2017 m. balandžio 27 d. Seimas balsavo ir nepritarė Vyriausybės įstatymo straipsnio pakeitimui, numatančiam Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną".

Papildyta 2019-07-04

Reaguodama į spaudos konferencijoje pareikštą kritiką Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kuriame be kita ko rašoma:

„Dėl ministerijos perkėlimo į Kauną proceso darbas joje nėra sutrikęs. Priešingai, šiemet atėjo daugiau darbuotojų, nei iš jos išėjo“, – sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. iš ŽŪM dėl įvairių priežasčių, taip pat ir nesusijusių su Kauno projektu, išėjo 61, o atėjo dirbti –  46 darbuotojai. Per šešis šių metų mėnesius iš ŽŪM išėjo 22, o atėjo – 29 nauji darbuotojai.

Pasak ministro, Kaune netrūksta kvalifikuotų specialistų. „Daug žmonių nuolat domisi galimybe įsidarbinti ŽŪM. Tai ir ilgametę darbo patirtį turintys ekspertai, ir jauni specialistai“, – pabrėžia ministras.

Ministerija yra parengusi kolektyvinės sutarties su ŽŪM darbuotojais projektą, kuris pateiktas derinti profesinės sąjungos atstovams. Sutarties projekte numatyta nuotolinio darbo galimybė, lankstus darbo grafikas ir daugelis kitų socialinių bei ekonominių darbuotojams palankių sąlygų.

Teiginiai, kad ministerijai persikėlus į Kauną, iš darbo išeis 85 proc. jos darbuotojų, neatitinka tikrovės – šiandien nėra  jokių oficialių šią statistiką pagrindžiančių duomenų.

„Apmaudu, kad yra naudojamasi politine situacija ir persikėlimas į Kauną piešiamas pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Visi įsibėgėję darbai vyksta, kuriame modernią XXI a. ministeriją, o sausrų ar šalnų buvo ir bus, nepaisant to, kuriame mieste dirbs ministerija. Vykdydami regioninę politiką, Kaune turėsime stiprų sinerginį žemės ūkio centrą“, – situaciją apibūdina ministras G. Surplys.

MŪ inf.