Vilnius. Siekiant skaidresnės veiklos ir norint užkirsti kelius galimai darbuotojų korupcijai pertvarkoma Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT). Pirmiausiai bus pertvarkoma centrinė būstinė, čia ketinama panaikinti du departamentus ir 30 proc. sumažinti vadovaujančių darbuotojų skaičių. Tai ketinama padaryti iki rugpjūčio, vėliau bus pertvarkomi ir teritoriniai padaliniai.

„Norime padidinti visuomenės pasitikėjimą Nacionaline žemės tarnyba, dabar tarnybos ypatingai žemi reitingai, mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę - dabar korupcijos tikimybės realios tarnyboje, būtina gerinti administracinių paslaugų kokybę, nes pagal skundų kiekį matome, kad ne tik jų kiekis didėja, bet ir atsakymų į juos terminai velniškai vėluoja. Tai yra pagrindiniai dalykai, ką tikrai reikia sutvarkyti. Nebūtinai reikia fiziškai mažinti darbuotojų kiekį, galbūt čia yra vadovų klausimas ", - spaudos konferencijoje kalbėjo žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

Anot jo, iš pradžių norima pertvarkyti centrinę NŽT būstinę: panaikinti du departamentus - Rizikų valdymo ir dar vieną, kurio A. Bogdanovas negalėjo įvardinti, vietoje 32 departamentų ir skyrių vadovų turėtų likti 23 (įskaitant atleidžiamus departamentų direktorius, jų pavaduotojus ir skyrių vadovus).

Visų darbuotojų skaičius turėtų sumažėti apie 10 proc. Teigiama, kad sumažinus darbuotojų skaičių, jų atlyginimų krepšelis turėtų likti institucijai, tokiu būdu suteikiant galimybę labiau motyvuoti likusius darbuotojus.

Taip pat žadama aiškiai padalinti funkcijas ir atsakomybę tarp direktoriaus ir pavaduotojų, panaikinti besidubliuojančias funkcijas, sugriežtinti teritorinių skyrių veiklos priežiūrą, taip mažinant korupcijos pasireiškimo tikimybę, didinti tarnybos viešumą.

Nors viešojoje erdvėje pasigirsta raginimų NŽT naikinti ir jos funkcijas perduoti savivaldybėms, A. Bogdanovo nuomone, taip nei skaidrumo, nei korupcijos mažinimo užtikrinti greičiausiai nepavyktų, tad esamas problemas visų pirma reikia spręsti lokaliai. O prie funkcijų perskirstymo klausimo būtų galima grįžti tik visiškai užbaigus žemės reformą.

Šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas patvirtino naują NŽT struktūrą. Pasak, A. Bogdanovo, iškart po to bus pradėti rengti ir centrinės būstinės skyrių ir departamentų tarnybiniai nuostatai bei pareigybių aprašymai. „Tikimės tai padaryti iki kovo 31 dienos. Tvirtinant nuostatus ir pareigybių aprašymus, įteiksime atleidimo lapelius centrinio padalinio darbuotojams. Tada keturi mėnesiai turi praeiti iki naujos struktūros įsigaliojimo. Rugpjūčio mėnesį ji bus įsigaliojusi ir tarnybos centrinio padalinio reorganizacija bus pilnai baigta ", - kalbėjo A. Bogdanovas.

Dėl tikslios regioninių padalinių pertvarkos eigos dar svarstoma, tai gali koreguoti ir siekis iki šių metų pabaigos užbaigti žemės atkūrimą kaimiškose vietovėse.

„Rajonuose didžiulių probleminių židinių nematome, paleistas paskutinis viešasis pirkimas, skirtas užsakyti žemės reformos projektų paslaugai. Turime akcentuoti, kad buvo galima tai padaryti ir anksčiau, klausimas, kodėl nepavyko", - sakė viceministras. Jo teigimu, su konkurso laimėtoju sutartį tikimasi pasirašyti vasarą, o projektavimo darbus atlikti iki metų pabaigos.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo žemės reformos pradžios 1991 m., kaimo vietovėje nuosavybės teisės atkurtos per 779 tūkst. piliečių į 4,01 mln. ha žemės plotą (t.y. 99,73 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose). Kaimo vietovėje liko nuosavybės teises atkurti 7,4 tūkst. piliečiams į 11,2 tūkst. ha žemės. Miestuose iki 2017 m. sausio 1 d. beveik 52 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39 tūkst. ha žemės plotą, iš jo  90,47 proc. nuosavybės teisės atkurtos. Liko nuosavybės teises atkurti apie 7 tūkst. piliečių į 3,75 tūkst. ha žemės plotą.

Žemės ūkio ministro B. Markausko teigimu, NŽT reforma yra tik pradžia: „Vyriausybė turi pakankamai didelių planų ir  užmojų dėl valstybės valdymo pertvarkos ir iš žemės ūkio ministerijos įmonių Nacionalinė žemės tarnyba yra pirma, kur pradedame konkrečius darbus, bet bus peržiūrimos ir reformuojamos praktiškai visos įmonės prie žemės ūkio ministerijos"

Žemės ūkio ministras šiandien dar kartą išreiškė nepasitikėjimą NŽT vadovu Danieliumi Kupriu ir tikisi netrukus jį atleisti šalių susitarimu. „Pagrindinė problema - vadovas nevaldo situacijos, neužtikrina kryptingos ir skaidrios tarnybos veiklos, ypač šiuo kritiniu laikotarpiu", - sakė B. Markauskas.

Ministerija šiuo metu atlieka du tyrimus dėl D. Kuprio veiklos, įtariama, kad jis galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, išsinuomodamas valstybinę žemę. Tikimasi, kad per porą savaičių patikrinimai bus baigti.

„Atleidimui turi būti pagrindas ir ne kartą esame matę, kai po atleidimo vyksta teisminiai ginčai ir pareigūnai yra grąžinami į pareigas. Manau, kad vadovas pats supranta ir supras. Pokalbiai nėra baigti. Ateina ir naujos informacijos. Iki tarnybinių patikrinimų pabaigos mes vienokiu ar kitokiu būdu susitarsime", - kalbėjo B. Markauskas.

Tuo tarpu D. Kuprys vakar BNS teigė nesitraukiantis, nes nėra „nieko padaręs - jokių neigiamų veikų". Jis tikino, kad jis pats ėmėsi kovos su korupcija ir apgailestavo, kad tai „galėtų būti įvardijama, kaip korupcija". D. Kuprio teigimu, paralyžuota tarnybos veikla yra suinteresuota nemažai grupių: „Jos spaudžia, tai tikriausiai kažką matau, o tai kažkam nepatinka".

Ministro pasitikėjimo netekęs pareigūnas nenorėjo komentuoti, dėl kokių priežasčių ministras jo nepalaiko ir nepasitiki, bet vėliau teigė, kad tokia B. Markausko pozicija yra galimai suformuota kitų ministerijos pareigūnų.

Vienu metu ūkininkaujantis ir NŽT vadovaujantis D. Kuprys nuomojasi maždaug 55,4 ha žemės iš valstybės skirtinguose regionuose, o jam tapus NŽT vadovu buvo baigti formuoti devyni žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomai. D. Kuprys BNS anksčiau teigė, kad visus sklypus buvo išsinuomavęs prieš tapdamas NŽT vadovu, todėl nepadarė jokių pažeidimų. Be to, jis tvirtino, kad norą nuomotis žemę Varėnos rajone išreiškė dar 2012 metais, kai NŽT jis vadovauti pradėjo pernai gegužę.

MŪ, BNS inf.