Vilnius. Pieno ūkius turintys ūkininkai susiduria su didelėmis problemomis dėl gyvulių produktyvumo tyrimų. Nors už tai ir moka pinigus, tyrimų ataskaitų negauna jau metus laiko.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC) dar iki neseniai įvykusios reorganizacijos lydėjo skandalai. Prasidėję nuo 2021 metais išaiškėjusių faktų apie nepotizmo apraiškas, kai kuriems specialistams mokėtus milžiniškus atlyginimus, kurie keleriopai viršijo rinkoje siūlomą darbo užmokestį, 2022-aisiais problemos palietė ir paslaugų teikimą – ūkininkai negauna produktyvumo tyrimų ataskaitų.  

Iš vadovo pareigų prieš kiek daugiau nei metus pasitraukus Sigitui Puodžiukui, prieš pusmetį naująja valstybės įmonės ŽŪIKVC generaline direktore buvo paskirta Redvita Četkauskienė, kuriai dabar reikia kažkokiu būdu kuo skubiau išspręsti paliktas problemas. Nuo 2023 m. sausio 3 d. ŽŪIKVC buvo reorganizuotas į Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC), tačiau rūpesčiai nesibaigė ir, regis, greitai niekas neišsispręs.

Gruodžio pradžioje problemų dėl pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų sistemos ėmėsi Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Vis dėlto ir parlamentinė kontrolė apčiuopiamų rezultatų nedavė, tad trečiadienį vykusiame KRK posėdyje dar kartą buvo sugrįžta prie šio klausimo.  

Jį kuruojantis Seimo KRK narys Vigilijus Jukna dar kartą pabrėžė, kad gyvulių produktyvumo tyrimai – labai svarbi veislininkystės dalis, padedanti užtikrinti sektoriaus konkurencingumą. Kodėl taip atsitiko, kad pieno gamintojai, kurie už šią paslaugą dar susimoka 30 proc. kainos, nuo 2022 m. pradžios negauna ataskaitų, kurios yra būtinos veislininkystėje?

Problemų pridarė nuo 2022 m. pradžios tuo metu dar ŽŪIKVC naujai paleista sistema, kuri nebuvo testuota, tad neįvertintos ir jos klaidos. Taip gyvulių augintojai tapo programuotojų įkaitais.

„Lietuvoje ir taip mažiausias tiriamųjų karvių skaičius – tik apie 55 proc., kai Latvijoje ir Estijoje – 70–80 proc., o kitose šalyse – 90 ir 96 procentai“, – pabrėžė V. Jukna, išreiškęs nerimą, kad, susidarius tokiai situacijai, kontroliuojamų gyvulių dar labiau sumažės.

Plungės r. ūkininkas Marijus Kaktys, bandą kontroliuojantis 27 metus, sako, kad tai, kas vyksta, yra nesuvokiamas dalykas. „Mes nebegalime laukti. Neliks kontroliuojamų bandų. Tie 55 proc. – tai tie, kurie turi įsipareigojimų dėl gautos paramos. Baigs įsipareigojimus – nekontroliuos ir bandų. Nes naudos iš to negauname“, – rėžė ūkininkas.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas dar pirmajame KRK posėdyje šiuo klausimu pripažino, kad nors visa informacija sistemoje yra surenkama, bet ataskaitų, ypač pačių svarbiausiųjų, kurios reikalingos stebėti produktyvumo tyrimus, ūkininkai negauna. Jos nesukurtos arba tiesiog neveikia.

R. Četkauskienė Seimo nariams ir daugybei nuotoliniu būdu prisijungusių ūkininkų, specialistų rodė, kokie techniniai darbai, be kurių neįmanomi kiti procesai, yra vykdomi. KRK narys Kęstutis Mažeika sakė esąs šokiruotas, pamatęs tame sąraše, kad IT paslaugos dar tik perkamos.

UAB „Pieno tyrimai“ direktorė Laima Urbšienė sakė, kad ūkininkams negaunant produktyvumo tyrimų ataskaitų visa veislininkystės sistema, kurią daug metų kūrė mokslininkai, gyvulininkystės specialistai, pakibo ant plauko. Negana to, visą ūkininkų pasipiktinimą tenka sugerti būtent „Pieno tyrimų“ darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su jais, imdami pieno mėginius.

„Gauname ūkininkų laiškų, kad jie nemokės mums už tyrimus, jeigu negaus gyvybiškai svarbių ataskaitų ir apskritai atsisakys paslaugų. Pernai juos maitinome pažadais, bet jais ūkininkai nebetiki. Matome riziką sugriūti visai veislininkystės sistemai“, – kalbėjo L. Urbšienė, pridūrusi, kad jokios apčiuopiamos pažangos kol kas nėra.

L. Urbšienė derina sutartį su ŽŪDC dėl tam tikrų duomenų gavimo gyvybiškai svarbiausioms ataskaitoms – papildomus analitinius duomenis ūkininkams bandytų teikti patys „Pieno tyrimai“. „Bet mums reikia ŽŪDC geranoriškumo dėl sutarties, kad gautume duomenis“, – sakė L. Urbšienė.

Jos pavaduotoja Danguolė Urbšienė konstatavo, kad kol kas pastabų sąrašas naujai sistemai tik didėja. „Ir jeigu tokia padėtis tęsis dar metus, ir taip mažas tiriamųjų gyvulių Lietuvoje kiekis sumažės per pusę“, – teigė patyrusi specialistė, kuri Seimo KRK narių prašė numatyti Duomenų centrui konkrečius terminus problemoms išspręsti ir siūlė tam skirti ne daugiau kaip mėnesį.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis kaip vieną iš problemos sprendimo variantų pasiūlė grįžti prie senos informacinės sistemos, kol bus sutvarkyta nauja. Tačiau į pokalbį įsitraukęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas konstatavo, kad tai neįmanoma: „Programuotojai „užlenkė“ seną sistemą, neturime kelio atgal.“

Ministras atvirai sakė, kad „dabar srebiame labai didelės sisteminės problemos pasekmes.“ Jis taip pat pabrėžė, kad ministerija nesirengia išlaikyti tokių programuotojų, kurie buvo samdomi už 3–4 kartus didesnį negu rinkos atlyginimą. Buvo skelbta, kad kai kam mokėtas iki 18 tūkst. Eur mėnesinis atlygis.

Atsiprašydamas visų ūkininkų už susidariusią padėtį, K. Navickas juos patikino, kad visi sukaupti  duomenys nedingę. Svarbiausia – sugeneruoti tinkamą rezultatą. Tad ŽŪDC problemos tapo bene didžiausiu ministerijos galvos skausmu. Dabar ieškoma galimybių pirkti gatavus programinius dalykus, kad reikėtų kuo mažiau unikalios programinės įrangos.

Seimo KRK komitetas toliau tęs parlamentinę kontrolę ir sugrįš prie klausimo po mėnesio ar dviejų.