Kaunas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje prezidentas Jonas Vilionis dar kartą pabrėžė, kad nenurims, kol nepasitrauks žemės ūkio ministras.

Tai girdėjo ir paskutiniame metų LPGA tarybos posėdyje dalyvavę politikai – Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ekonomikos komiteto pirmininkas ūkininkas Kazys Starkevičius, nuotoliniu būdu prisijungęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

J. Vilionio akimis, pieno sektoriaus perspektyva nė kiek ne gerėja, o didelė pieno gamybos savikainos išlieka aktualiausia problema.

„Visi tik kalba – gaminkite ir dar pigiai gaminkite. Kaip tai padaryti? Gal pertvarkytų karvių skrandžius, kad mažiau ėstų ir daugiau pieno duotų, – ironizavo J. Vilionis. – Ūkininkui gamyba turi apsimokėti, bet tendencijos tokios, kad Lietuvoje pieno gamyba gali sumažėti iki 1 mln. t per metus.“

Šalia visų žaliojo kurso reikalavimų, politikų noro panaikinti žalią dyzeliną, mažų pieno supirkimo kainų, mažesnių už ES vidurkį tiesioginių išmokų, pieno sektoriaus perspektyvų nedidina ir dar vienas pastarųjų metų skaudulys – Lietuvos ūkininkai vis dažniau atsisako auginti veršelius. J. Vilionis ir pats jų nebeaugina.

„Jeigu nuo 2023 m. nebebus išmokų už pieninius bulius, nebeliks ir veršelių Lietuvoje. O V. Kantauskas (įmonių grupės „Biovela“ įkūrėjas ir savininkas – red. past.) yra paskaičiavęs, kad jeigu 130 tūkst. buliukų augintume, jų mėsą perdirbtume, tai duotų apie 200 mln. Eur uždarbio – po 100 mln. ateitų ūkininkams ir Lietuvos biudžetui“, – kalbėjo LPGA prezidentas.

LPGA prezidento Jono Vilionio akimis, pieno sektoriaus padėtis negerėja

Lietuvos ir Danijos pieno ūkių skirtumai – didžiuliai

Kokie skirtumai egzistuoja tarp Lietuvos ir kitų ES šalių augintojų, iliustravo nuotoliniu būdu su Lietuvos pieno gamintojais bendravęs Europos pieno tarybos viceprezidentas Kjartan‘as Poulsen‘as (Kjartanas Polsenas). Jis taip pat yra Danijos pieno gamintojų organizacijos vadovas ir ūkininkas.

Svečias pažymėjo, kad labai svarbu atlikti pieno savikainos skaičiavimus, kuriuos darė ir Lietuva, ir kurie parodė, kad pieną gaminti mūsų šalyje yra nuostolinga. Paskutiniu metu labai išaugo pieno gaminimo kaštai ir Danijoje, vis dėlto skirtumai tarp dviejų šalių pieno sektorių akivaizdūs.

Danijoje yra 2 300 pieno ūkių, 560 tūkst. melžiamų karvių. Vidutinis bandos dydis – 230 karvių, jis pastaraisiais metais nuolat didėja 10–15 karvių. Mažiau negu 20 karvių jau laiko ne daugiau kaip 50 ūkių, taigi, ūkiai nuolat stambėja. Vidutinis kontroliuojamų bandų produktyvumas – 10 400 l pieno iš karvių. Tokių bandų Danijoje yra 92 procentai (Lietuvoje – 56,2 proc.).

Vidutinė pieno supirkimo Danijoje rudenį siekį 38,06 euro cnt/kg, kaina tarp smulkių ir stambių ūkių, pasak K Poulsen‘o, svyruoja apie 2 euro ct/l, nes didesnieji gamintojai gauna priedą. Tiesioginės išmokos Danijoje siekia beveik 300 Eur.

Jo paties ūkis yra didelis – 500 karvių, 1 200 ha žemės, 180 ha skirta ganykloms. Karvės ganomos, nes ūkis ekologinis. Ganiavos sezonas prasideda nuo balandžio vidurio ir tęsiasi iki spalio antrosios pusės.

K. Poulsen‘as labai džiaugiasi savo veikla, ūkininkauti jam patinka, tik sako, kad vis mažiau ūkyje dirba rankomis ir vis svarbiau tampa tai, ką jis dirba sėdėdamas prie stalo – tvarkydamas įvairius dokumentus. Kitu atveju laukia institucijų patikros.

Ūkio iš šeimos narių niekas neperims, todėl jis žvalgosi lyg ir akcininko iš šalies, kuris kartų dirbtų. Po kelerių metų ūkį K. Poulsen‘as ketina mažinti iki 300 ar net mažiau karvių. Ūkyje jis yra įrengęs biodujų jėgainę, dar ketina įrengti ir saulės jėgainę. Pasak jo, tai gerokai pelningiau negu ūkininkauti, nes investicijų grąža daug didesnė. „Energijos gamyba pelningesnė už maisto“, – konstatavo Kjartan‘as Poulsen‘as.

V. Pranckietis: Lietuva neturi taikyti griežtesnių reikalavimų nei Europa

Seimo KRK pirmininkas V. Pranckietis kvietė bendradarbiauti Ekonomikos komiteto pirmininką K. Starkevičių, kad būtų išsaugota galimybė ūkininkams pirkti žalią dyzeliną be akcizo, kad būtų iš įstatymo išbraukta tai, kas „eina priekyje Europos reikalavimų“.

Kalbėdamas apie mėšlo, kaip organinės trąšos, naudojimo būtinybę Seimo KRK pirmininkas pabrėžė, kad jo truks, nes mažėja gyvulių. „O dirvožemiai alinami, nes juose nėra organikos. Žvelgiant iš agronomo pozicijų, turbūt blogiau sugalvoti negalima, kaip palikti ražienas per žiemą – o tokias europines tendencijas girdime“, – kalbėjo V. Pranckietis, kurio įsitikinimu Lietuva neturi taikyti griežtesnių reikalavimų nei ES reikalavimų ir juos vykdydama turi eiti iš paskos.

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad Lietuva neturi taikyti griežtesnių reikalavimų nei reikalauja europiniai reglamentai

Jis teigia raginęs ŽŪM vadovus, jeigu jie nori matyti gyvulininkystę prioritetine šaka, naujų fermų statybas remti ne 50, o 70 procentų.

„Kai prieš keletą dienų viename renginyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pristatydamas ekoschemas, kategoriškai pasakė, kad Lietuva sumažins trąšų naudojimą 15 proc., aš po dviejų dienų kitame renginyje, jam sėdint salėje, pasakiau, kad mums nereikės jų mažinti 15 proc., nes kainos jų naudojimą sumažins 30 procentų“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Pasak B. Ropės, tiesioginės išmokos Lietuvoje dabar siekia 75 proc. ES vidurkio, o 2027 m. sieks 84 procentus. „Žemės ūkio ministerijos, visos Vyriausybės, Seimo politika turi būti tokia – kol nesame konkurencingi su ES žemdirbiais, Lietuva savo žemdirbiams turi daugiau padėti, o ne daugiau kontroliuoti ar įvairių saugiklių pridėti“, – akcentavo europarlamentaras.

Briuselyje planuojamas dar vienas mitingas

Pieno gamintojai rengiasi dar vienam tarptautiniam mitingui Briuselyje, kuriame bus reikalaujama skirti papildomai lėšų žaliojo kurso reikalavimams įgyvendinti, nes, pasak J. Vilionio, dabar tik užduotis kelia. O jas vykdyti reikia iš tų pačių žemės ūkio pinigų, kurie skirti negautoms pajamoms kompensuoti, kad žmonės galėtų pigiau pirkti maistą ir kad ūkininkai galėtų išgyventi.

„Ir reikia sutvarkyti tai, kad ūkininku gali vadintis tik tas, kuris gamina ir Lietuvą maitina, o ne namus žemės ūkio žemėje pasistatęs pasiima tiesiogines išmokas ir naudoja žalią dyzeliną. Prie to turime grįžti“, – laukiančius darbus įvardijo LPGA prezidentas.

Ir jis dar kartą pabrėžė, kad nenurims, kol nepasitrauks ministras K. Navickas, nes „jis nuves tik į aklavietę“.

„Skaudžiausia, kad aiškina sprendimus reglamentu, bet, pasirodo, kad mes einame priekyje jų, – piktinosi J. Vilionis. – Turi būti taip, kad ūkininkai norėtų ūkininkauti, kad jiems būtų atlyginta už darbą. Nė vienas Lietuvos ūkininkas nėra užsispyręs ir specialiai nekenkia gamtai. Viską darėme, ką reikalavo, o dabar esame padaryti didžiausiais teršėjais. Bet gyventi reiks, Lietuvą maitinti reiks, todėl turime visi susitelkę siekti savo reikalavimų.“