Kauno r. Pieno sektoriaus pakilimo laikotarpis baigėsi – supirkimo kaina nuo spalio leidžiasi žemyn ir artimiausias pusmetis, prognozuojama, ūkininkų laukia itin sudėtingas.

Tokios nuotaikos tvyrojo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje. Situacijos rimtumą rodė ir gausus svečių būrys – posėdyje dalyvavo didžiųjų pieno perdirbimo įmonių vadovai bei politikai.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad kai kuriems ūkininkams kaina nuo rudens mažinama jau ketvirtą kartą, tačiau vartotojai parduotuvių lentynose to nepajunta.

„Kaip čia vyksta? Ar yra kainos kritimo riba? Sako, kad patiems mažiausiems moka po 10 centų už litrą – sunku net įsivaizduoti“, – traukė pečiais J. Vilionis.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis sukvietė kolegas į posėdį pasitarti dėl padėties pieno sektoriuje

Vis dėlto posėdyje nuskambėjo ir optimizmo gaida – prie LPGA prisijungė jaunas Vilkaviškio r. ūkininkas Aurimas Gelbūta, kuris tiki pieno sektoriaus perspektyva.

Į LPGA gretas įsiliejęs Aurimas Gelbūda žada būti aktyviu nariu

Nekontraktuoto pieno kaina rekordiškai žema

Nors ankstesniuose LPGA posėdžiuose netrūkdavo aštrių gamintojų ir perdirbėjų ginčų, šįkart, naujo sunkmečio akivaizdoje, diskusijos buvo santūrios ir dalykiškos.

„Juk nei mes be perdirbėjų, nei perdirbėjai be mūsų negali gyventi“, – pripažino LPGA prezidentas. Tik prekybininkams priekaištų turėjo visi.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas konstatavo: „Ateiname į krizės laikotarpį.“ Jo teigimu, didžiausia problema ūkininkams gali tapti apyvartinių lėšų trūkumas, todėl būtent čia reikia skubių sprendimų. Dalis ūkininkų per pakilimo metus investavo, skolinosi iš bankų ir mokėjo kreditus, o dabar jų galimybės gerokai sumažėjo.

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas mano, kad sektorius vėl gyvens krizės sąlygomis

„Pridėkime po Naujų metų laukiančius pusmetinius PVM, pavasarį GPM – mokėjimus, todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip šiuos mokesčius atidėti ar sušvelninti“, – politikams žinutę siuntė P. Viršilas.

„Rokiškio sūrio“ direktorius Dalius Trumpa teigė, kad drastiški rinkos pokyčiai prasidėjo prieš kelis mėnesius, kai pradėjo kristi spotinio (be ilgalaikių kontraktų) pieno kaina.

„Dabar Europoje yra pasiūlymų švenčių laikotarpiui pirkti spotinį pieną po 16 centų. Per Kalėdas visada kaina krenta, bet kad tiek nukristų, to nėra buvę. Viena priežasčių – žmonės mažiau vartoja. Mūsų partneriai Italijoje, kur parduodame pusę savo pagamintų sūrių, sako, kad šiemet žmonės pirko mažiau negu pernai“, – kalbėjo D. Trumpa.  

Kas bus toliau, jis sakė galįs tik spėti. „Tikiu, kad dėl gamtinių sąlygų, dėl mūsų gero darbo Lietuva gali pieną gaminti efektyviau negu, tarkime, Šiaurės Italijoje ar Nyderlanduose, netgi Šiaurės Vokietijoje, todėl mes turėsime konkurencinį pranašumą. O kainos į normalias vėžes turėtų sugrįžti metų viduryje, bet tai tik spėjimas“, – svarstė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

„Vilvi group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė, kad Europos rinkose pastebimas pasimetimas, liesą pieną galima pirkti po 10 centų, o pasukas veltui atiduoda dujų gamybai.

„Pieno sektoriuje esu 33 metus ir kas 5–6 metus būna nuosmukis, dabar jis vėl atėjo ir klausimas, kaip ilgai tęsis. Tad siūlau žiūrėti į perspektyvą – ji yra, nes žmonių skaičius pasaulyje auga, vartojimas didėja“, – kalbėjo G. Bertašius, raginęs vėl prisiminti siūlymus kurti rizikos fondą.

„Vilvi group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius mano, kad pasikartojantis nuosmukis pieno sektorių ištinka kas 5–6 metus

„Pieno žvaigždžių“ žaliavų pirkimo direktorius Adomas Zdanavičius sako pasigedęs daugiau optimizmo kolegų įžvalgose, nes 2025 m. buvo mokėta 19 proc. aukštesnė kaina negu 2024 m. ir gerokai aukštesnė negu 2023 m. „Bet prieš rinką esame bejėgiai“, – teigė A. Zdanavičius.

Pieno įstatymas reikalingas tik biurokratams?

D. Trumpa ragino pieno gamintojus inicijuoti pokyčius, kad pieno supirkimo sutartys galiotų bent 3–4 mėnesius. Jis kaip pavyzdį pateikė Estiją, kur sudaromos metinės sutartys pagal aiškias formules, leidžiančias efektyviau planuoti gamybą. „Ilguoju laikotarpiu nė vienas ūkininkas nepraloštų“, – tikino D. Trumpa.

„Rokiškio sūrio“ direktorius Dalius Trumpa rinkos pokyčius jau stebi keletą mėnesių

Į klausimą, ar „Rokiškio sūriui“ reikia lietuviško pieno, įmonės vadovas atsakė: „Vienareikšmiškai reikia. Į Estiją važiuojame ne dėl to, kad norime estiško pieno, o todėl, kad Lietuvoje nėra tiek pieno, kiek jo gali perdirbti šalies pramonė.“

Ir dėl to, pasak „Rokiškio sūrio“ vadovo, jam labai apmaudu, nes net sovietmečiu, kai karvė per metus duodavo 2,5–3 t pieno, būdavo primelžiama 3,6 mln. t pieno. O dabar prognozuojama tik 1,6 mln. t pieno, nors žemių nepraradome, klimatas gerėja, technologijos žengia šuoliais. „Mums Dievas liepė melžti 4 mln. t pieno neprievartaujant gamtos. Dabar reikia, kad Dievas duotų dvi kadencijas protingos valdžios ir teisingų investicijų“, – vaizdžiai kalbėjo pramonininkas.

J. Vilionis vėl priminė būtinybę į Pieno įstatymą įtraukti ir prekybininkus, tačiau D. Trumpa replikavo, kad, jo įsitikinimu, šis įstatymas reikalingas tik biurokratams, kurie nori važinėti po įmones ir kontroliuoti. „Pažiūrėkite – įstatymas „šlubas“, pusiau neveikiantis, o kainos pastaruosius trejus metus kokios buvo.“ Tiesa, teiginį apie trejus metus buvusias aukštas kainas posėdžio dalyviai neigė – sako, tokios kainos buvo maždaug metus.

Gruodžio 17-ąją pieno sektoriaus problemas svarstys ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, kurio dalis narių dalyvavo ir LPGA posėdyje.

EK stebi pieno rinkos situaciją, bet veiksmų imtis neskuba

Įpusėjus posėdžiui atvyko žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas – ši misija jam teko netikėtai, nes su pienininkais planavusio susitikti ministro Andriaus Palionio dienotvarkę pakeitė įvykiai Augalininkystės tarnyboje.

Viceministras perdavė A. Palionio žinias iš Europos Ministrų tarybos, kurioje jau kalbėta apie pieno kainas. Dauguma ES žemės ūkio ministrų dėl mažėjančių kainų pasisakė labai aštriai, reikalavo imtis ir intervencinių priemonių.

„Komisaro pozicija buvo palanki, nors jis nemano, kad jau reikėtų taikyti intervencines priemones. Jo nuomone, kainų mažėjimo tendencija juntama, bet jos išlieka gana stiprios, gana stabilus ir pieno tiekimas rinkai, nėra disbalanso. Christopheʼas Hansenʼas (Kristofas Hansenas) patikino, kad atidžiai stebi pokyčius pieno rinkoje ir yra pasirengęs įsikišti, jei to reikės“, – perdavė žinias A. Pekauskas.   

Žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas LPGA nariams perdavė žinias apie pieno kainas iš Europos Ministrų tarybos

Jis išsakė nerimą dėl naujos BŽŪP finansavimo, nes garantuotos finansinės apsaugos sumažinimas 20 proc. būtų kritinis. „Bet Europos Komisijoje mums buvo atsakyta, kad Lietuvai skirtas ne mažesnis finansavimas negu šiam periodui, netgi 6 proc. didesnis. Numatoma leisti lanksčiau prisidėti valstybėms narėms. Mūsų pozicija – jeigu dalyvaujame bendroje ES rinkoje, turi būti vienodos konkurencinės sąlygos, nes jeigu viena šalis duos, kita neduos, jos bus iškreiptos.“

Viceministras išsakė viltį, kad galbūt Lietuva galėtų išsiderėti didesnį finansavimą kaip sieną su šalimi agresore turinti valstybė.