Akademija (Kauno r.). Į Lietuvos pieno sektorių sugrįžusi krizė didžiulę įtampą sukėlė ir pieno kooperatyvams – su vienu iš jų perdirbėjai nutraukia sutartį ir pieno nebesupirks.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdis penktadienio popietę VDU Žemės ūkio akademijoje sunkiai sutalpino visus susirinkusiuosius – atvyko 15 kooperatyvų atstovai, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Pagal pieno supirkimo kainą Lietuva Europoje šiuo metu yra trečia nuo galo, pieno kaina mūsų šalyje krenta sparčiau nei visoje ES.

„Lietuvoje pieno supirkimo kaina pradėjo kristi, kai Europa dar net nebuvo pradėjusi apie tai kalbėti, – pabrėžė LPGA prezidentas Jonas Vilionis. – Bet šiandien svarbiausia mūsų tema – kooperatyvai. Priėjome iki to, kad 15 t pieno priduodančio kooperatyvo pieno perdirbėjams nebereikia.“

Tokioje situacijoje atsidūrė Anykščių r. kooperatyvas „Žalioji lanka“.

LPGA tarybos posėdyje dalyvavo kaip niekada daug pieno sektoriaus atstovų

Kooperatyvui paskelbė nuosprendį

Kooperatyvo „Žalioji lanka“ direktorė Nijolė Barkauskienė gruodžio viduryje gavo pranešimą, kad nuo sausio „Rokiškio sūris“ pieno nebesupirks. Po susitikimo su įmonės direktoriumi Daliumi Trumpa susiderėta, kad pieno supirkimo sutartis galios iki vasario 14 dienos.

„Kartu dirbome 22,5 metų. Ir tapome nereikalingi be pateisinamos priežasties. Paprasčiausiai mūsų pienas nereikalingas“, – sakė N. Barkauskienė. Jos teigimu, kooperatyvo priduodamo pieno kokybė buvo nuolat gerinama.

Posėdyje dalyvavusiems LPGA tarybos nariams ir politikams N. Barkauskienė sakė, kad, paskelbus apie nutraukiamą sutartį, šios įmonės vadybininkai važiuoja per kooperatyvo ūkius, ir, pavyzdžiui, ūkininkui, kuris per dieną primelžia 150 kg pieno, siūlo 28 ct/l, nors kooperatyvui pagal pratęstą iki vasario sutartį moka 25,8 ct/l.

„Todėl klausiu – kur problema, kad kooperatyvo pienas nereikalingas?“ – kreipėsi į politikus N. Barkauskienė. Pasak jos, dauguma kooperatyvo narių yra smulkūs ūkiai, kurie, nebeturėdami pajamų iš pieno, eis prašyti valstybės paramos ir taps išlaikytiniais.

Kooperatyvo „Žalioji lanka“ direktorė Nijolė Barkauskienė pasakojo, kad atsidūrė itin sunkioje padėtyje

Ministras A. Palionis pripažino, kad dabar, kai pieno pasiūla viršija paklausą, perdirbėjams atsirado galimybė tą kovą su kooperatyvais pakreipti savo naudai, ir šiems tikrai atėjo sunkus metas.

Nesupirkti lietuviško pieno – nusikaltimas

„Ką daryti? Kokia bus pagalba kooperatyvams?“ – klausė politikų ir J. Vilionis. Vis dėlto finansinės paramos, esat sumažintam biudžetui, ministras negalėjo pažadėti.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis ieško būdų, kaip su valdžios pagalba padėti kooperatyvams

Buvęs žemės ūkio ministro patarėjas Mindaugas Petkevičius priminė, kad Ministerija peržiūrėjo prioritetinių paramos balų skyrimo eiliškumą teikiant valdų modernizavimo projektus – daugiausiai jų bus skiriama pirmiausiai kooperatyvams, po to – kooperatyvo nariams, ir tik tada visiems kitiems.

Dar viena naujovė – kooperatyvas dalyvauti trumpųjų maisto grandinių projekte ir jį vykdyti galės tik su savo nariais, nebereikės, kaip anksčiau, turėti partnerių.

Ministras A. Palionis taip pat išsakė mintį, kad reikia svarstyti galimybę pasirašyti su perdirbėjais ilgalaikes sutartis, nes jiems valdyti finansinius srautus irgi svarbu. Tokia praktika taikoma Latvijoje bei Estijoje ir kainos šiose šalyse taip nesvyruoja. Tačiau kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė teigia niekada negavusi tokio pasiūlymo.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis (centre) tikino svarstysiąs visas įmanomas priemones pieno kooperatyvams padėti, jų problemos žinomos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui Broniui Ropei (dešinėje). Pienininkų godas išgirdo ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas

Ministras linkęs ieškoti galimybių nupirkti kooperatyvams šaldytuvų, kuriuos jie galėtų duoti naudoti savo nariams ir taip būtų „išmuštas“ perdirbėjų argumentas dėl kokybės. Bet, N. Barkauskienės nuomone, kooperatyvams didesnė pagalba būtų vadinamasis žalias kuras, o ne šaldytuvai, nes kokybė ir taip nuolat gerinama. „Svarstysime“, – pažadėjo A. Palionis.

Ūkininkas Tomas Raudonius mano, kad, atėjus krizei, nėra kito kelio, kaip tik didinti gamybą. Jam pritarė ir VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorius Jan Žukovskis, taip pat akcentavęs, kad valstybės pagalba kooperatyvams yra būtina, ypač didinant produktyvumą. Tik tai, jo teigimu, gali padėti išsigelbėti, nes pieno kainų, kurios priklauso nuo rinkų, niekas nepakeis.

Seimo pirmininkas J. Olekas siūlė sėsti visoms trims pusėms prie stalo ir kalbėtis. „Vieno vaisto nėra. Galbūt verta padėti į valstybės rezervą pieno miltų ar sūrių, reikia kalbėti dėl Pieno įstatymo kainos apibrėžimo – kas yra kaina, kas yra priedas, gal galima padaryti mažų intervencijų“, – svarstė Seimo pirmininkas.

Žemės ūkio ministras A. Palionis būtinybę išsaugoti smulkius ūkius mato ir dėl geopolitinės padėties – karo atveju jie padėtų aprūpinti maistu, nes atėjus dienai X dideli ūkiai ir įmonės gali tapti lengvais taikiniais. „Tai parodė ir koronaviruso pandemija, kai visos ilgos grandinės iškart sutrūkinėjo“, – perspėjo ministras.

O J. Valionis savo ruožtu pažadėjo kovoti tiek, kiek reikės. „Nusikaltimas sakyti, kad pieno nereikia, kad nesupirksime. Tai – anarchija. Jei reikės, neįsileisime jo iš Latvijos ir Estijos. Eisime pas prezidentą, premjerę, bet nenusileisime“, – žadėjo LPGA prezidentas.