Akademija, Kauno r. Pieno gamintojai toliau atakuoja valdininkus dėl mėšlo laikymo, pieno supirkimo taisyklių ir klausia, kaip jiems teks gyventi toliau, jeigu ir be naujų tvarkų pieno gamyba nuostolinga?

Po ilgos pertraukos Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdis vyko ne nuotoliniu būdu – keliolika žmonių, taip pat Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovų susirinko VDU Žemės ūkio akademijoje aptarti aktualijų.  

Pasikalbėti buvo apie ką: pristatytas pieno strategijos modelis, aptarti pieno supirkimo taisyklių pasikeitimai, toliau diskutuojama apie mėšlo laikymo reikalavimus.

Pieno perdirbėjų iniciatyva valdymo konsultacijų įmonės CIVITTA specialistai, diskutuodami su sektoriaus dalyviais, parengė pieno strategijos modelį, kurį pristatė Ignas Maziliauskas. Numatyti keturi galimi sektoriaus vystymosi scenarijai, galimos paramos sumos, pateikti pesimistiniai ir optimistiniai skaičiavimai, kaip gali keistis pieno ūkių skaičius ir primelžiamo pieno kiekis Lietuvoje.

Pagal optimistinį, 4-ąjį, scenarijų 2030 m. šalyje tikėtina 1,6 mln. t pieno gamybos apimtis, pagal pesimistinį – pieno gamyba kristų iki 1,25 mln. tonų.

Tik optimistinių scenarijų (3-ojo ir 4-ojo) atvejais metinė investicijų grąža būtų ekonomiškai patraukli, vidutinis investicijų atsiperkamumas siektų maždaug 10 metų. Siekiant aukštesnio paramos intensyvumo, gamybos didėjimo, turėtų būti skatinamos investicijos į didelius ūkius.

Visi konsultantų paskaičiavimai – tai tik rekomendacijos, kurias žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius žadėjo kartu su pieno gamintojais greitai išstudijuoti ir pateikti pasiūlymus.

„Valstybė investuos didžiulę pinigų sumą į infrastruktūrą, pieno gamintojai, prisiėmę didelius įsipareigojimus, investuos savo laiką ir sveikatą, o kaip įsipareigos perdirbimo įmonės?“ – pasak P. Lukševičiaus, reikia atsakyti ir į šį klausimą. Taip pat LPGA nariams kilo klausimų ir dėl perdirbimo įmonių efektyvumo.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, regis, įsiklausė į pieno gamintojų vargus

Nauja ferma – beveik amžiaus statyba

Kalbant apie investicijas, pieno gamintojai dar kartą akcentavo nenormaliai ilgą fermų projektų ruošimo laiką – tai užtrunka iki dvejų metų. „Jeigu gausime paramą, o projekto rengimas truks dvejus metus, tai nieko nebus. Ilgiausiai projekto rengimas turi trukti pusę metų“, - nukirto LPGA prezidentas Jonas Vilionis.

Ūkininkas Nerijus Narauskas atkreipė dėmesį, kad iki šių metų liepos 1 d. galiojo sklypo pertvarkymo planas, tam užtekdavo daugiausia dviejų mėnesių. Nuo liepos 1 d. reikės tvirtinti detalųjį planą, o tai truks mažiausiai 9 mėnesius. Tada reikės ruošti poveikio aplinkai vertinimą, kuris trunka iki pusės metų, dar tiek laiko reikės projektavimo darbams ir taip praeis dveji metai.

„Ar galima gyvulininkystės vystymui rasti sprendimų ir galimybių, kaip tuos terminus trumpinti arba atsisakyti procedūrų, kurios, mūsų galva, yra perteklinės?“ – klausė ūkininkas.

J. Vilionio manymu, ieškant sprendimų turės įsitraukti abu ministrai – žemės ūkio ir aplinkos, nes kitaip „praeis bet koks noras statyti fermas.“

Prašo pereinamojo laikotarpio šaldytuvams įsigyti

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė prašė suteikti pereinamąjį laikotarpį naujoms pieno supirkimo taisyklėms įgyvendinti, pagal kurias į pieno supirkimo punktą bus galima pristatyti tik atšaldytą pieną (pagal šiuo metu dar galiojančią tvarką pamelžtas pienas į pieno supirkimo punktą turi būti pristatytas per 2 val.). Tai palies visus smulkiausius ūkininkus, kurie neturi pieno šaldytuvų. O pieno melžimo įrangą ir šaldytuvus Lietuvoje turi tik apie 40 proc. pieno gamintojų.

J. Dovydėnienė stebėjosi, kad valstybė išdalijo smulkiesiems paramą po 15 tūkst. Eur visiškai neakcentuojant, kad ją reikia nukreipti pieno kokybei gerinti. Tad dauguma, pasak jos, pirko traktorius ar dar ką nors, bet tik ne pieno šaldytuvus, be kurių galėjo gyventi.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė prašė suteikti pereinamąjį laikotarpį naujoms pieno supirkimo taisyklėms įgyvendinti

„Bet yra smulkių ūkininkų, kurie dar nori išsaugoti pieno ūkį ir dirbti. Jeigu norime neprarasti pieno, reikia žmonėms pasakyti, kad turite dvejus metus susitvarkyti, ir tai bus paskutinis terminas. Turime jiems parodyti aiškią kryptį, kur jie privalo investuoti, jeigu nori gaminti pieną. O pasakyti, kad jau rytoj reikia turėti pieno šaldytuvą – tai neįvyks per naktį. Mes už tai, kad pienas turi būti kokybiškas, tai nėra diskusijų klausimas. Bet duokite mums pereinamąjį laikotarpį. Kitu atveju falsifikuotų pieno mėginių tik daugės, pieno gamyba mažės“, – sakė J. Dovydėnienė.

Mėšlo tvarkymo reikalavimus žada švelninti

Dar kartą, ir turbūt ne paskutinį, buvo sugrįžta prie mėšlo laikymo reikalavimų. Nuotoliniu būdu į posėdį įsitraukė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas bei viceministrė Raminta Radavičienė.

S. Gentvilas iškart pareiškė, kad problema Lietuvoje yra ne mėšlas, o mineralinės trąšos, kurias reikia kontroliuoti, kurių naudojimas nereglamentuotas.

„Aplinkos ministerija turi atrasti balansą tarp tvaraus ūkininkavimo, visuomenės ir aplinkos apsaugos. Nuo pat diskusijų pradžios girdime, kad mėšlo laikymo reikalavimus sunkiausia įvykdyti mažiesiems ūkiams, nes didieji turi mėšlides. Tad ar tai nėra apskritai mėšlidžių turėjimo reikalavimo paneigimas?“ – kalbėjo viceministrė R. Radavičienė.

Ji teigė, kad Aplinkos ministerija girdi ir žino pieno sektoriaus situaciją, bet turi įvertinti, ar inicijuoti liberalesni pakeitimai tikrai yra saugūs, nes tai reikės argumentuoti Europos Komisijai ir auditoriams.

Aplinkos ministerija nori sutelkti dėmesį į mineralinių trąšų reglamentavimą, jų naudojimui sumažinti numatoma parama, jau įgyvendinami projektai ir kitos priemonės. Kalbant apie mėšlo kiekio ribojimą konkrečiam laukui, ministerija, anot R. Radavičienės, būtų linkusi eiti į kompromisą, bet įvertinant galimą poveikį aplinkai, kad valstybė turėtų argumentų apsiginti nuo EK, ir paraleliai reglamentuojant mineralinių trąšų naudojimą.

Tačiau dėl ŽŪM pasiūlyto pereinamojo laikotarpio mėšlo ištaškymui AM „norėtų derėtis“ dėl bent metais trumpesnio laikotarpio.

„Mes girdime jus, norime, kad jūs girdėtumėte ir mus. Reikia, kad įvyktų transformacija ir pokyčiai pačiame žemės ūkyje“, - sakė viceministrė.

O J. Vilionis savo ruožtu klausė, iš kokių lėšų tai daryti pieno gamintojams, kai jų veikla nuostolinga? Taigi, kalbėta daug, pieno gamintojų atkaklumas kai kuriais atvejais leidžia jiems apginti bent dalį savo interesų, tačiau aišku, kad tvariai ūkininkauti ateityje įstengs ne visi.

MŪ inf.